Kompiuteriniai žaidimai gerina suaugusiųjų regą, sako JAV mokslininkai

BFL nuotr.

Suaugusieji, kurie žaidžia daug kompiuterinių veiksmo žaidimų, tikriausiai gerina savo regą, sekmadienį paskelbė JAV mokslininkai.

Pasak tyrėjų, kompiuterinių žaidimų poveikio tyrimo programoje dalyvavę asmenys žymiai geriau skyrė pilkos spalvos atspalvius, o ši savybė gali būti naudinga vairuojantiems sutemus.

„Paprastai siekiant padidinti jautrumą kontrastui dėvimi akiniai arba atliekamos akių operacijos – kitaip sakant, keičiamos akių optinės savybės“, – sakė Rochesterio (Ročesterio) universiteto Niujorke profesorė Daphne Bavelier (Dafni Bavaljė). Šios mokslininkės ir kitų bendraautorių studija buvo paskelbta žurnale „Nature Neuroscience“.

„Tačiau nustatėme, kad kompiuteriniai veiksmo žaidimai įpratina smegenis veiksmingiau apdoroti gaunamą vizualinę informaciją, o pagerėjimas jaučiamas kelis mėnesius netgi nustojus žaisti“, - sakė ji.

Atliekant šį tyrimą, mokslininkai padalino 22 studentus į dvi grupes. Viena grupė naudojo veiksmo žaidimus - kompanijos „Activision Blizzard Inc.“ šaudyklę „Call of Duty 2“ ir kompanijos „Epic Games“ to paties žanro žaidimą „Unreal Tournament 2004“. Antroji grupė naudojo kompanijos „Electronic Arts Inc.“ sukurtą strategiją „The Sims 2“, kuri, pasak tyrėjų, reikalauja mažesnės žvilgsnio ir rankų judesių koordinacijos.

Abi grupės per devynias savaites iš viso žaidė 50 valandų. Baigus tyrimą paaiškėjo, kad veiksmo žaidimus žaidę asmenys vidutiniškai 43 proc. geriau skyrė pilkos spalvos atspalvius, o „The Sims“ žaidėjų rega nepakito.

D.Bavelier nustatė, kad prisiekę veiksmo žaidimų gerbėjai 58 proc. geriau skiria nežymius kontrasto skirtumus.

„Žaidžiant veiksmo žaidimus žmonių smegenyse kinta vaizdo suvokimo mechanizmas. Tokie žaidimai iki ribų įtempia žmogaus regos sistemą, o smegenys prie to prisitaiko“, – nurodoma D.Bavelier pranešime.

Pasak mokslininkės, šis tyrimas atskleidė iki šiol nežinotą smegenų gebėjimą prisitaikyti ir rodo, kad kompiuteriniai veiksmo žaidimai gali veiksmingai papildyti kitas regos gerinimo priemones.

„Šiuo tyrimu nesiekėme išugdyti žmonėms geresnių įgūdžių“, – aiškino D.Bavelier. – (Anksčiau) koreguodavome akių optines savybes - siekiant pagerinti kontrasto suvokimą, skiriami akiniai arba lazerinė chirurgija.“

„Nustatėme, kad netgi be tokios korekcijos galima įpratinti smegenis geriau panaudoti iš tinklainės gaunamą informaciją“, – mokslininkė sakė duodama interviu telefonu.

Ar yra riba, kurią peržengus veiksmo žaidimų neigiamos savybės pranoksta jų teikiamą naudą?

„Jūsų regėjimo sistemai - tikriausiai ne. Visuomeniniam gyvenimui – galbūt“, – sakė D.Bavelier.

Kaip serveriams sunaudoti mažiau „geležies“?

Informacinių technologijų (IT) sistemų virtualizavimas šiandien yra viena iš dažniausių temų, minimų IT konferencijose bei specializuotose žiniasklaidos priemonėse. Tai technologija, kuri iš esmės transformuoja klasikinę IT infrastruktūrą bei padeda išspręsti vieną pagrindinių šios srities specialistų galvos skausmų – kaip efektyviai panaudoti įrangos resursus ir tuo pačiu sumažinti IT išlaidas.

Išlaidos nesibaigia tik įsigijimu

Taip jau istoriškai susiklostė, kad kiekviena didesnė aplikacija – el. pašto, duomenų bazės ar kitos sistemos – diegiama atskirame serveryje. Jei tai yra gyvybiškai svarbu verslui ir norima užtikrinti aplikacijos patikimumą bei našumą, ji diegiama ne viename, o keliuose serveriuose. Todėl auga tiek kompanijos serverių skaičius, tiek ir su tuo susiję kaštai.

Šiuolaikinis serveris įmonei nėra pats pigiausias pirkinys. Nepamirškime, kad išlaidos nesibaigia tik įsigijus patį serverį. Juk jį reikia patalpinti specialiai tam pritaikytoje patalpoje, prijungti prie esamo kompiuterių tinklo, o viso eksploatavimo metu laikyti įjungtą į elektros tinklą bei užtikrinti jo aušinimą. Kiekvieno papildomo serverio įsigijimas priverčia plėsti ir infrastruktūrą, o kai serveriai nebetelpa jiems skirtoje patalpoje, tenka susimąstyti ir apie papildomų įrengimą.

Pastaraisiais metais auganti elektros kaina dar labiau didina išlaidas, skirtas serveriui išlaikyti. Apskaičiuota, kad įprasto serverio per trejus metus (įprastai tokiam laikotarpiui įmonei pakanka serverio pajėgumų) sunaudojama elektros energija sudaro trečdalį jo kainos.

Galimybė iki 40 proc. sumažinti kaštus

Ar būtų galima sumažinti šias išlaidas, užtikrinant efektyvesnį serverių resursų panaudojimą? Tokias galimybes suteikia serverių virtualizacija. Daugelis įmonių Lietuvoje ją naudoja kol kas tik testavimui, tačiau pasitelkus šią technologiją ir verslo aplikacijoms, būtų galima net 40 proc. sumažinti IT infrastruktūros kaštus.

Įmonė, įsigijusi serverį, trejus metus išnaudoja vidutiniškai tik 15 proc. jo galimybių, kadangi į vieną serverį negalima įdiegti kelių operacinių sistemų ar verslo taikomųjų programų. Virtualizacija išsprendė šią problemą, leisdama vieno serverio išteklius panaudoti kelioms ar keliolikai sistemų aptarnauti, o intensyvaus vienos aplikacijos apkrovimo metu suteikti didžiąją serverio pajėgumo dalį būtent jai. Tuo metu kitos aplikacijos naudoja tik tiek resursų, kiek reikia funkcionalumui palaikyti. Taikant šią technologiją visų įmonės serverių ištekliai yra konsoliduojami ir gali būti panaudoti 80-90 proc. efektyvumu.

Kitas klausimas – ar technologija yra pakankamai patikima, kad bendrovė pasiryžtų tokiai IT infrastruktūros transformacijai? Pasaulinė praktika liudija, kad taip. Šiai technologijai yra daugiau nei 10 metų, o ja naudojasi visos didžiosios kompanijos, patenkančios į žurnalo „Fortune“ šimtuką. .

Virtualus niekuo nenusileidžia įprastiniam

Kaip vyksta visas diegimo procesas? Iš pradžių į serverius diegiama virtualizavimo programinė įranga, po to joje sukuriami virtualūs serveriai, o juose jau tradiciškai – operacinės sistemos, aplikacijos ir t.t. Tuomet galima sukurti norimą virtualių serverių skaičių, kurių kiekvienas bus izoliuotas ir veiks nepriklausomai. Tokiu būdu užtikrinamas saugumas – jei viename serveryje bus sukurti 6 virtualūs serveriai, o vienas iš jų dėl kažkokios priežasties (pvz., operacinės sistemos klaidos, viruso ar pan.) nustotų veikti, likę 5 ir toliau tinkamai funkcionuos.

Serveriai, kuriuose įdiegta virtualizavimo programinė įranga, sujungiami į aukšto patikimumo blokinius (angl. cluster), tai leidžia užtikrinti visų virtualių serverių veikimą, net jei sugestų fizinis serveris.

Iš esmės savo galimybėmis virtualus serveris niekuo nenusileidžia įprastiniam. Pagrindinis skirtumas, kad keli ar keliolika virtualių serverių naudoja tą pačią „geležį“ – vieno įprasto serverio pajėgumus. Todėl įmonei reikia rečiau pirkti naujus serverius, sumažėja investicijos į duomenų centrą bei išlaidos už sunaudotą elektros energiją ir aušinimą.

Darbui parengiamas per kelias valandas

Įmonei ar organizacijai prireikus naujo serverio, jo užsakymas, atgabenimas, sukonfigūravimas ir įdiegimas gali užsitęsti iki mėnesio ar net ilgiau. O visiškai parengti virtualų serverį darbui užtenka vos kelių valandų.

Pernai bendrovė „Blue Bridge“ taip pat įsidiegė virtualizacijos programinę įrangą. Įmonė keturiuose įprastuose serveriuose sutalpino 77 virtualius. Planuojama, kad investicijos į virtualizaciją dėl sumažėjusių kaštų atsipirks dar iki šių metų pabaigos

„Google“ pagaliau atskleidė serverių architektūros paslaptis

Nenuostabu, kad „Google“ projektų archiktektūra yra pagrindinis koziris konkurencingame versle. Tai yra ir bus viena svarbiausių sudedamųjų dalių, dėl kurių Google žengia viena koja priekyje esamiems konkurentams.

Duomenų centrai padaryti pagal individualius užsakymus. Kiekvienas serveris aprūpintas dvylikos voltų baterija, kuri leidžia atlikti „backup“ kopijas esant pagrindinio energijos šaltinio sutrikimams. Duomenų centrai talpinami standartiniuose laivybos konteineriuose, 1660 serverių bei energijos šaltiniai, kurių galia siekia iki 250 kilovatų.

Pagrindinis „Google“ pranašumas, yra energijos suvartojimas, tiksliau jo naudingumo kreivė. Jei didelis UPS‘as pasiekia 92% – 95% naudingumą, tai didelis energijos kiekis yra iššvaistomas. „Google“ sugebėjo išmatuoti tikrąjį energijos suvartojimą bei pasiekė 99,9% naudingumą.

„Google“ žiūri į ateitį bei siekia suskirstyti efeketyvų energijos panaudojimą lygmenimis. Tai nėra įprasta, jog atskleidžiamos detalės, esant tokiai ekonominei padėčiai. Nors Jai sako, jog „Google“ - tai šeštoji serverių karta, ir kad jie įsitikinę, jog „Google“ bus priekyje dėl šio efektyvaus energijos panaudijimo.

Į Marsą ruošiasi tyrimų lėktuvas

NASA į Marsą ketina nusiųsti ultralengvą tyrimų lėktuvą. Kodinis projekto pavadinimas ARES (Aerial Regional-scale Environmental Survey of Mars). Kaip kūrėjai teigia, tai tarpinis modelis tarp Marso palydovo bei raudonosios planetos paviršiumi važinėjančio Roverio. Projektuotas lėktuvas turi geriausias palydovo ir roverio savybes.

Apginkluotas aukštos rezoliucijos HD filmavimo kamera uodegoje, pajėgia apžvelgti platų horizonto kampą. Lėktuvo trauką reguliuos raketa, sparnų ilgis bus 6,5 metrų, kurie sulankstomi todėl lengvai telpa į Marso raketą nešėją.

Sudėtingiausia šio projekto užduotis – lėktuvą saugiai nugabenti į planetą bei jį ten paleisti.

Kelionė link Marso truks apie šešis mėnesius. Tik pasiekus Marso atmosferą lėktuvas bus išmestas bei išskleisti jo sparnai. Išsyk užkuriamas raketinis variklis ir kelionė bus pradėta.

ARES skris apie 1 mylią virš Marso paviršiaus, rinks duomenis bei ištirs kur kas daugiau plotų nei tai gali atlikti bet koks ratuotas Marso tyrinėtojas.

Talino robotų varžybose lietuviai iškovojo visas prizines vietas

Balandžio 4 d. Taline vyko „Baltic Robot Sumo”. Tai – robotų varžybos, kuriose kaunasi geriausi robotai iš trijų Baltijos valstybių – Lietuvos, Latvijos bei Estijos.

Pasirodo, jog lietuviai ne tik krepšinį žaisti moka. Šiame turnyre visos trys lietuvių (klaipėdiečių) komandos užėmė prizines vietas. Klaipėdos universiteto auklėtiniai užėmė pirmąją vietą, „LT-Robotics United” – antrąją, o inžinierių komanda pasivadinusi „Happy End” – trečiąją.

Tačiau kaip žaidžiamas šis paslaptingasis žaidimas?

Atrodo, viskas ganėtinai paprasta – be žmogaus pagalbos robotukas turi surasti priešą ir išstumti jį už ringo ribų. Tačiau iš tiesų viskas yra daug sudėtingiau. Be techninių žinių dar reikės ir strateginio mąstymo, taktikos, kaip „nukautuoti” priešą.

Kam čia pasakoti. Geriau pasižiūrėkite patys kaip viskas vyksta iš tikrųjų:

Greitai rinkoje pasirodys naujasis „Nokia E71x”

Iki šiol suomiškąjai „Nokia” sunkiai sekėsi konkuruoti JAV mobiliųjų telefonų rinkoje. Kaip matyti iš žemiau esančios iliustracijos, sulig kiekvienais metais „Nokia” užimamos rinkos dalis pasaulinėje arenoje didėja, o JAV atvirkščiai – mažėja:

To pasekoje, šių metų gegužės mėn. „Nokia” planuoja rinkai pasiūlyti naująjį „Nokia E71x” – kolkas ploniausią „išmanujį” telefoną (angl. smartphone) su QWERTY klaviatūra iš visos „Nokia” kolekcijos.

Naujasis telefonas panašus į populiarųjį „BlackBerry 8320”. Jame įdiegtas muzikos grotuvas, video kamera bei GPS sistema. Šis patrauklus telefonas bus pardavinėjamas vos už 100 JAV dolerių, taip siekiant prisivilioti „BlackBerry” ir „Apple” vartotojus.

Vis dėlto, to nepakaks. Populiaraus telefono „iPhone” gamintoja „Apple” buvo pirmoji, kuri pasiūlė nemokamai parsisiųsti naudingos programinės įrangos į telefoną. Anot specialistų, šis faktorius gali būti lemiamas renkantis „išmanujį” telefoną.

Kirminas „Conficker“ atrado naują plitimo būdą

ESET aptiko naują kirmino „Conficker“ atmainą, kuri nuo savo pirmtako skiriasi netikėta savybe. Anksčiau tam, kad save atnaujintų pasirinkdavęs kelis šimtus iš 50 tūkstančių vietų, dabar jis plinta naudodamasis kitu mechanizmu. Kirminas „Conficker“ ir jo sukurtas užkrėstų kompiuterių tinklas (angl. botnet) sukėlė nemažai susirūpinimo dėl saugumo visame pasaulyje.

„Conficker“ stebina naujomis atmainomis. Galima būtų net pamanyti, kad tai yra puikiai surežisuotas mokslinis tyrimas, nes jo kūrėjai elgiasi iš tiesų nelauktai ir stebina profesionalumu“, - sakė Darius Černeckis, pasaulinės kompanijos ESET saugumo sprendimus atstovaujančios bendrovės „NOD Baltic“ pardavimų vadovas.

Naujoji „Conficker“ versija, pasirodžiusi balandžio 7 dieną, save atnaujina „bendraudama“ su šia kenkėjiška programa jau užkrėstais kompiuteriais. Ji susideda iš dviejų dalių. Viena jų (angl. server part) pasinaudoja spraga „Windows“ operacinėje sistemoje ir įdiegia save kompiuteryje. Tuomet atsiunčiama antroji kirmino dalis (angl. client part) ir kompiuteris tampa užkrėstų kompiuterių tinklo dalimi.

Kenkėjiškos programos kodas įdomus tuo, kad atėjus gegužės 3 dienai pirmoji kenkėjiškos programos dalis automatiškai išsitrins. Tačiau likusi antroji dalis užtikrins, kad kompiuteris ir toliau liks užgrobtų kompiuterių tinklo dalimi.

Panašiai kaip ir ankstesnės šio kirmino versijos „Win32/Conficker.AQ“ naudojasi „Windows“ saugumo spraga „MS08-067“. Saugumo ekspertai rekomenduoja nuolat atnaujinti savo operacines sistemas ir naudoti antivirusines programas. Norintiems pasitikrinti ar jų kompiuteris nėra užkrėstas kirminu „Conficker“ ESET saugumo ekspertai sukūrė nemokamą jo pašalinimo įrankį „Conficker removal tool“ (http://download.eset.com/special/EConfickerRemover.exe).

Ateities kontracepcijai – sidabriniai prezervatyvai

Nanotechnologijos rado kelią ir į miegamuosius. Naujas išradimas tai putų tipo prezervatyvai, rašo techradar.com.

„Blue Cross“ kompanijos prezervatyvas skirtas moterims. Prezervatyvas gaminamas naudojant Amerikos mokslininkų sukurtą sidabro nanodalelių ir fizinės putodaros technologiją.“.

Kiekvieno prezervatyvo sudėtyje yra sidabro.

Prezervatyvu mokslininkai vadina specialių moterims skirtą putų mišinį. Suformuoto prezervatyvo koncentrate yra polivinilo alkoholio sakų ir sidabro nanodalelių. Sidabro nanodalelės tai antibakterinė medžiaga, kuria užpildomi oro kondicionieriai, padengiamos skalbimo mašinos ir vaikų pieno buteliukai.

„Dvigubo barjero technologija“ naudojama vidiniam purškimui, taip sutepant bei šalinant integracijos padarinius.

Po šio mokslininkų išradimo kilo nemažas aplinkosaugininkų susirūpinimas, jog sidabro nano dalelės gali patekti į vandens rezervus ir taip sunaikinti „gerąsias“ vandens bakterijas. Nėra jokių vartotojų teisių bei sveikatos organizacijų pripažinimo, kad galima ramiai naudotis šią priemonę. Tačiau bent jau kol kas dėl to jaudintis nereikėtų, nes šios prekės įsigyti nėra kur.

Jei ši mokslinė kontepliacija nėra per daug naivi, tuomet galimas daigtas jog ateityje išvysime ir tokio pobūdžio apsisaugojimo priemones.

Velykų kiaušiniai - nuo tradicijos iki meno

2008 m. Kovo 21 d.

Sintetiniai dažai ir lipdukai - tokios šiandien populiariausios velykinių kiaušinių marginimo priemonės. Su vartotojiška kultūra kovojantis "Kultūros uostas" prieš didžiąją pavasario šventę primena senąsias Velykų tradicijas ir pristato šiuolaikinių menininkių požiūrį į margutį.

Vėlių prabudimas ir Kristaus prisikėlimas

Velykos - kilnojama šventė, švenčiama pirmąjį Mėnulio pilnaties sekmadienį po pavasario lygiadienio. Velykų pavadinimas kilęs iš žodžio "vėlės". Mūsų protėviai tikėdavo, kad, atėjus pavasariui, vėlės atsikelia iš žemės. Todėl Velykų dieną lankydavo mirusiųjų kapus ir nunešdavo jiems maisto - kiaušinių.

Atėjus krikščionybei Velykų šventė sutapatinta su Kristaus prisikėlimu iš numirusiųjų po nukryžiavimo, kaip tai aprašyta Naujajame Testamente. Šią dieną krikščionys džiūgauja, švęsdami Dievo sūnaus pergalę prieš mirtį (šėtoną), tačiau Velykų šventėje išliko ir daug pagoniškų elementų. Svarbiausias jų - margučiai.

Lietuvoje, kaip ir daugelyje pasaulio tautų, margučiai nuo pagonybės laikų simbolizavo gyvybės atsiradimą, vaisingumą, kosmosą. Žmonės tikėdavo, kad pradaužus kiaušinį iš jo išlenda gemalu pasivertusios gyvatės gyvybė.

Tautosaka byloja apie kiaušiniui teikiamą magišką galią: lietuviai žemdirbiai pirmoje išartoje vagoje XIX a. pabaigoje dar aukodavo kiaušinį Žemynai, po žiemos pirmą kartą per Jurgines į laukus išgenami gyvuliai turėdavo peržengti po tvarto slenksčiu padėtus du nedažytus ir du margintus kiaušinius. Jei šie nesuduždavo, tikėta, kad gyvuliai bus sveiki ir gražūs.

Velykoms skirtos etnomokyklėlės užsiėmimuose su senaisiais papročiais susipažino daugiau kaip 200 uostamiesčio vaikų

Krikščionybės laikais margučiai tapo Kristaus prisikėlimo, žmogaus dvasinio atgimimo simboliais.

Lietuvoje velykiniai kiaušiniai dažniausiai buvo marginami rašytiniu (vašku), skutinėtiniu ir tepliotiniu būdu.

Tautodailininkė Jadvyga Albrektienė, visą mėnesį prieš Velykas vedusi Klaipėdos etnokultūros centro inicijuotus Velykų etnomokyklėlės užsiėmimus, pastebi, kad šiandien ikimokyklinio amžiaus vaikai jau nežino nė vieno iš šių velykinių kiaušinių marginimo būdų.

Kad mamos mylėtų...

Ką reiškia Velykos, margučiai, kaip jie dažomi, paklausinėjome į etnomokyklėlės užsiėmimą atėjusių etnokultūrinės pakraipos lopšelio-darželio "Volungėlė" priešmokyklinės grupės vaikų.

"Velykos yra šventa šventė, nes per ją valgome daug kiaušinių. Dar auklėtoja sakė, kad per Velykas kiaušinius reikia dėti ant kapo. Namuose dažau kiaušinius su mama. Į jos nereikalingą kojinę įdedame ryžių, kiaušinį ir česnakų, oi ne, svogūnų lukštų ir verdame. Ir tada kiaušinis būna spalvotas", - aiškino Ligita.

"O aš namuose įmerkiu kiaušinius į dažus, o paskui lipdukais apklijuoju", - pasigyrė Modestas.

Emilija, demonstruodama užsiėmimo metu vašku išmargintus kiaušinius, tvirtino, kad tai ne pirmas jos susidūrimas su vašku.

"Namuose esu marginusi kiaušinius su vašku. Močiutė mane mokė. Bet jau seniai tai buvo. O su mama dažome kiaušinius su svogūnų lukštais. Mano kiaušinis raudonas. Ši spalva reiškia kraują, o geltona - saulę. Aš su vašku nupiešiau ant kiaušinio saulutę ir gėlytes ir labai patiko su vašku taškučius dėlioti. Bet kodėl reikia kiaušinius per Velykas dažyti - nežinau..."

Olivija sakė, pirmą kartą kiaušinius vašku marginanti. "Namuose marginu juos su vandeniniais dažais, o paskui valgau. Velykos man patinka, nes tai yra šventė, ateina daug svečių. Manau, todėl dažome kiaušinius, kad svečius pavaišintume."

O Eimantas įsitikinęs, kad vaikai dažo velykinius kiaušinius dėl to, kad juos mamos mylėtų.

Tuo tarpu Rokas braukė ašarą, pakišęs ranką po šaltu vandeniu. "Daugiau kiaušinių jokių nemarginsiu, nusideginau pirštelį."

Sugrįš prie šaknų

"Nuo seno kiaušinių marginimo tradicijos būdavo perduodamos šeimoje. Iš anksto būdavo ruošiami augaliniai dažai. Didįjį šeštadienį visa šeima susėsdavo ir margindavo kiaušinius, lenktyniaudavo kieno bus gražesnis. Dabar nei tėveliai nei seneliai tam negaišta laiko - paprasčiausiai nudažo kiaušinius sintetiniais dažais, o vaikai juos apklijuoja parduotuvėje pirktais lipdukais. Dauguma vaikų apie senovinius kiaušinių marginimo būdus sužino ir jų išmoksyta tik mokykloje", - kalbėjo tautodailininkė.

Vis dėlto pokalbininkė pastebi, jog anksčiau ar vėliau žmonės sugrįžta prie savo šaknų, tradicijų. "Mano buvę mokiniai, kuriuos kažkada supažindinau su kiaušinių marginimo būdais, dabar gyvenantys užsienyje, dažnai skambina ir teiraujasi, kaip margučius dažyti. Jie ilgisi lietuviškos dvasios, nori perduoti savo tautos tradicijas vaikams", - pasakojo J. Albrektienė.

Klaipėdos etnokultūros centro velykiniuose užsiėmimuose tautodailininkė daugiau kaip 200 vaikų supažindino su kiaušinių marginimo vašku būdu. Verbų meistrė šiuo tautodailės žanru, kuriame susipina grafikos ir tapybos elementai, susidomėjo tik vyresniame amžiuje.

"Aš pati gimusi prie Kražių. Mano gimtajame kaime populiariausias velykinių kiaušinių marginimo būdas buvo skutinėjimas. Dabar skutinėti dažytus kiaušinius labai patogu su popieriaus rėžtuku. Ašmenis reikėtų užfiksuoti su kokia vinute, kad nejudėtų ir skutinėti įvairiausius raštus. Kai peiliukas atšimpa - galiuką nulauži ir toliau skutinėji."

Paprasčiausias būdas marginti kiaušinius, pasak J. Albrektienės, - apvynioti juos įvairiais augalais, įdėti į nailoninę kojinę ir merkti į dažus. Augalėlio atspaudas lieka nenusidažęs.

"Kiaušinių rašymas vašku - sudėtingesnis, tačiau, ko gero, pats įdomiausias ir originaliausias būdas", - mano tautodailininkė ir pažeria keletą praktinių patarimų, kad velykiniai margučiai būtų stiprūs ir gražūs.

Marginimas vašku

Patys stipriausi yra maži kiaušiniai, nes juose mažiau turinio, stipresni lukštai. Kiaušinius reikia iš vakaro pamerkti į šaltą vandenį, po to labai gerai nuplauti su muilu ir išvirti. Virti reikia ant silpnos ugnies iki 12-15 minučių. Išvirtus perlieti šaltu vandeniu.

Vašką, sudėtą į mažą metalinį indelį, reikia šildyti virš žvakės. Puikiai tinka aromatinė žvakidė. Rašymo įrankis - tai paprastas pieštukas, į kurio galą įsmeigta adatėlė. Kiaušinį reikia laikyti delnuose, kad būtų šiltas, įrankį merkti į skystą vašką ir iš karto piešti ant kiaušinio.

Kiaušinis turi būti marginamas simetriškais raštais - taškeliais, kryželiais, saulutėmis, gyvatėlėmis, širdelėmis, užrašais "aleliuja". Saulutės ant kiaušinių simbolizuoja viltį, žvaigždutės - šviesą, žalčiukai - gyvybę.

Išmargintus kiaušinius įmerkti į drungnus dažus. Jiems nusidažius galima vėl marginti vašku ir vėl merkti į kitos spalvos dažus. Tada margutis bus su kelių spalvų raštais.

Kad spalva būtų ryškesnė, pasak tautodailininkės, reikia į dažus įberti druskos arba įpilti acto. Kiaušinius dažyti galima svogūnų lukštų, įvairių žolynų, šieno pakratų nuoviru.

Naudojant sintetinius dažus 1 dažų pakeliui reikia 1 stiklinės vandens, 1 šaukšto acto.

Raudona kiaušinių, jų raštų spalva simbolizuoja gyvybę, žalia - bundančią augmeniją, geltona - prinokusius javus, juoda - žemę, mėlyna - dangų.

Kaunietė keramikė Eglė Česonytė ir klaipėdietė dizainerė bei fotografė Neringa Bumblienė Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro Meno kiemo dirbtuvėse prieš šv. Velykas pristatė savo konceptualų požiūrį į margučius.

Porcelianiniai kiaušiniai

Viena įdomiausių porceliano srities kūrėjų, tarptautinių parodų, porceliano simpoziumų ir konkursų organizatorė E. Česonytė praeitą savaitgalį uostamiesčio meno mėgėjus pakvietė į išskirtinį porceliano dekoravimo seminarą.

Jame klaipėdiečiai turėjo progos stebėti, kaip liejamas porcelianas, ir patys įvairiaspalvėmis glazūromis, auksu, faktūrine mase dekoravo porcelianinius puodelius bei kiaušinius.

Porceliano technika šiandien skaičiuoja jau daugiau nei tūkstantį metų. Kinijoje porcelianas vadintas "dieviškuoju akmeniu". Stiprus kaip akmuo, skaidrus kaip mėnulio šviesa, tačiau šiltas kaip saulės spindulys. Kiekvienas prancūzo juvelyro Peterio Karlo Faberžė sukurtų velykinių kiaušinių kolekcijos Rusijos carų dinastijai egzempliorius šiandien vertinamas milijonais. Vokietijoje porceliano tradicijas puoselėjo Meiseno porceliano fabrikas. Lietuvoje, pasak E. Česonytės, porceliano dekoravimo tradicijos nėra senos ir labiausiai siejamos su nuo 1981 m. veikiančiu "Jiesios" porceliano fabriku.

"Senose fotografijose man teko matyti keraminių margučių, tačiau jie buvo vertinami kaip žaislai, ne kaip meno kūriniai", - sakė E. Česonytė. Šios menininkės kūryboje porcelianinis kiaušinis atsirado maždaug prieš šešerius metus.

"Mano kiaušiniai panašūs į žmogeliukus, angeliukus. Jie su rankytėmis, kojytėmis, akytėmis, su įvairiais užrašais, palinkėjimais. Tai nėra tradiciniai Velykų margučiai, jų ant stalo nepadėsi ir neparidensi", - juokėsi dailininkė.

"Kodėl ne? Dekoruotas porcelianinis kiaušinis gali tapti puikia velykine dovana ir tikrai papuoš mūsų velykinius stalus", - prieštaravo į kūrybinius užsiėmimus atėję klaipėdiečiai. Iš anksto menininkės išlietas kiaušinių formas jie dekoravo zuikiais, širdelėmis, gėlėmis, lapeliais, rašė ant jų velykinius linkėjimus savo artimiesiems.

Kiaušiniai su plaukais

Užvakar Meno kiemo dirbtuvėse (Daržų g. 10/ Bažnyčių g. 4) jauna menininkė Neringa Bumblienė pristatė žiūrovams savo fotografijų parodą "Lukštas".

"Man atrodo, jog Velykos šiandien žmonėms neturi jokios sakralinės prasmės, tai tik kiaušinių dažymo bumas. Pagalvojau, ką man asmeniškai reiškia kiaušinių dažymas taškiukais, trikampiukais, kitais tradiciniais ornamentais. Kaip menininkė turiu savo požiūrį į kiaušinių dekoravimą. Jį ir išsakau šia savo paroda", - apie ekspozicijos idėją kalbėjo autorė.

"Photoshop" programa apdirbtose fotografijose N. Bumblienė kiaušinio lukštą lygina su žmogaus oda, jos dariniais. Lukšto paviršiuje atsiranda odos poros, raukšlės, plaukai, krūtų speneliai ir kita.

"Visi žinome, kad kiaušinis yra pavasario simbolis. Ar susimąstome kodėl? Todėl, kad jo viduje bręsta gyvybė. Kiaušinio lukštas, kaip ir žmogaus oda, yra mūsų esaties kiautas. Gal kartais slepiame save po kietu kiautu, laukdami, kol pajėgsime subrandinti savąjį "aš" atšiauriam pasauliui..." - kalbėjo N. Bumblienė apie parodos koncepciją.

N. Bumblienės paroda "Lukštas" veiks iki balandžio 19 d. Kadangi paroda eksponuojama Meno kiemo dirbtuvių languose - ją galima apžiūrėti darbo dienomis ir per šventes, bet kuriuo paros metu.

Ateityje odontologų gali ir nebereikėti

Naujausias mokslininkų atradimas gali iš esmės pakeisti odontologų darbo specifiką, o galbūt leistų iš vis jų atsisakyti.

Blogiausiu atveju atradimas padės atsisakyti skausmingų ir brangiai kainuojančių dantų taisymo procedūrų.

Tokias prielaidas leido daryti neseniai mokslininkų atrastas genas atsakantis už dantų augimą. Anksčiau šis genas, pavadinimu Ctip2, buvo žinoma, jog atsakė už imuninę sistemą, odos bei nervų kūrimąsi.

Naujausi Oregono(JAV) valstijos Universiteto tyrimai rodo dar vieną šio geno funkciją – dantų augimą.

Šį atradimą mokslininkai padarė augindami šio geno neturinčias peles. Laboratorinės pelės gimė su rudimentiniais dantimis, kurie nebuvo padengti emale.

Tai pirmas kartas kuomet rastas esminis raktas kontroliuojantis amebolastų – ląstelių formuojančių emalį – augimą.

Ateityje panaudojus šias genų inžinerijos žinias bei apjungus jas su kamieninių ląstelių tyrimų žiniomis būtų galima auginti žmogaus dantis tada, kai jų prireiktų – teigia mokslininkai.

Nanotechnologinis prietaisas padės diabetikams

Yra net keletas įmantrių būdų pasitikrinti gliukozės kiekį kraujyje, tačiau technologijų specialistai sako, jog jie dar niekuomet nėra matę nieko panašaus.

Masačiūsetse įsikūrusi „Draper Laboratories“ išrado naują įtvirtinamą nano sensorių, kuris, pasak mokslininkų gali tiesiog tų skaudžių dūrių, kuriuos kasdien reikia iškęsti daugeliui visų diabetikų.

Pavadintas „įšvirkščiamasis nanotechnologinis rašalas“ gali būti patalpintas po oda, visiškai panašiai kaip tatuiruotė. Šis prietaisas gali būti vos tik kelių milimetrų dydžio!

Naujojo prietaiso testavimas, pasak mokslininkų prasidės labai greitai. Tai veikiausiai reiškia, jog prietaisas naudotis žmonėms bus paruoštas mažiausiai po kelerių metų. O per šį laiką galime pasvajoti, pamąstyti kaip tas prietaisas atrodys.

Kosmose aptikta „Dievo akis“

Europos Pietinės observatorijos Čilėje astronomai pirmą kartą taip aiškiai nufotografavo už 700 šviesmečių nuo Žemės Vandenio žvaigždyne esantį Sraigės ūką (NGC 7293). Ši kosminė „Dievo akis“ – mėlynas vyzdys, baltos spalvos baltymas, kūno spalvos vokai – sudaryta iš centrinės žvaigždės „nusimesto“ dujų apvalkalo, kuris susimaišė su dulkėmis. Pasak astronomų, tai įprastas į mūsų Saulę panašių žvaigždžių gyvenimo etapas, prieš joms pavirstant vadinamosiomis baltosiomis nykštukėmis.

Atstumas nuo vieno „akies“ krašto iki kito yra toks didelis, kad šviesai prireikia 2,5 metų jam įveikti. Pasak astronomų, naujoji nuotrauka yra tokia kokybiška, kad „akies“ obuolyje gerai matyti tolimos galaktikos.

Kenijoje rasta prieš 1,5 mln. metų vaikščiojusių žmonių protėvių pėdsakų

Antropologai Kenijoje rado senovinių suakmenėjusių pėdsakų, kurių amžius - 1,5 mln. metų ir kurie yra ankstyviausias žinomas įrodymas, jog mūsų dvikojai protėviai vaikščiojo kaip šiuolaikiniai žmonės, sakoma ketvirtadienį paskelbtoje studijoje.

Pėdsakai buvo aptikti dviejuose nuosėdinių uolienų sluoksniuose netoli Kenijos šiaurėje esančio Ilereto miesto. Mokslininkai nustatė, kad šiuos atspaudus palikusios pėdos pagal anatomiją beveik nesiskyrė nuo šiuolaikinio žmogaus.

Pasak studijos autorių, Kenijoje rastus pėdsakus paliko darbštieji žmonės (Homo ergaster) arba ankstyvosios atmainos statieji žmonės (Homo erectus). Jie buvo pirmieji hominidai, kurių ilgos kojos ir sutrumpėjusios rankos atitinka dabartinio protingojo žmogaus (Homo sapiens) kūno proporcijas.

Pėdsakai suteikė duomenų apie minkštųjų audinių pavidalą ir struktūrą, o fosiliniai kaulai paprastai tokios informacijos paprastai neatskleidžia, aiškino žurnale „Science“ paskelbto straipsnio pagrindinis autorius Matthew Bennettas (Metjus Benetas) iš Didžiosios Britanijos Bornmuto universiteto.

M.Bennettas nuskenavo ir sukūrė skaitmeninį suakmenėjusių pėdsakų modelį, kad juos būtų galima objektyviai palyginti su dabartinių žmonių ir kitų iškastinių hominidų pėdsakais.

Viršutiniame nuosėdinių uolienų sluoksnyje rastos trys pėdsakų grupės: dviejų individų pėdsakai, kuriuos sudarė po du atspaudus, vienas pėdsakas iš septynių atspaudų, taip pat keletas pavienių atspaudų.

Kitame nuosėdų sluoksnyje, kuris buvo 5 metrais giliau, išliko vienas pėdsakas, kurį sudarė du atspaudai, taip pat vienas mažas atskiras atspaudas, kuris, autorių nuomone, tikriausiai priklauso vaikui.

Visų pėdsakus palikusių individų kojų nykščiai buvo nukreipti lygiagrečiai kitiems pirštams - kitaip negu žmoginių beždžionių, kurių atsilošę nykščiai padeda įsikibti į medžių šakas.

Ilerete rasti pėdsakai taip pat rodo, kad pėdos skliautas jau buvo gerai išsivystę, o kojų pirštai trumpi, panašūs į dabartinių žmonių. Šie požymiai paprastai siejami su gebėjimu vaikščioti dviem kojomis.

Tanzanijoje, Etiopijoje, Kenijoje ir Pietų Afrikos Respublikoje rasta keletas Homo ergaster ir Homo erectus fosilijų, kurių amžius maždaug toks pats, kaip ir Ilerete aptiktų pėdsakų.

1978 metais britų archeologė ir antropologė Mary Leakey (Meri Liki) Tanzanijos Letolio vietovėje rado prieš 3,6 mln. paliktų pėdsakų. Manoma, kad juos paliko ankstyvesnei žmogaus evoliucijos šakai priklausantys hominidai - australopitekai (Australopithecus afarensis), kurių pėdos skliautas buvo plokštesnis, o nykštys atsilošęs ir labiau panašus į žmoginių beždžionių.

Egipte japonų archeologai rado keturis medinius senovinius sarkofagus

Egipte japonų archeologai rado keturis medinius senovinius sarkofagus ir kelias archeologines vertybes, kurių amžius siekia 3 300 metų, ketvirtadienį pranešė šalies vyriausybė.

Grupė tyrėjų iš Tokijo Vasedos universiteto rado kelias kapavietes Sakaros nekropolyje – senovės miesto Memfio valdytojų laidojimo vietoje, esančioje 25 km į pietus nuo Kairo, sakoma Aukščiausiosios senienų tarybos pranešime.

Sakara garsėja kaip vienas turtingiausių Egipto archeologinių vertybių šaltinių. Archeologai sako, kad daug lobių dar tebėra palaidota po smėlynais.

Sarkofaguose nebuvo mumijų, nes kapavietės buvo išplėštos dar senovėje, bet originalūs juodos ir geltonos spalvų egiptiečių dievų piešiniai išliko.

Kape taip pat rastos trys medinės kanopos – specialūs indai, į kuriuos senovės egiptiečiai dėjo išimtus vidaus organus, tai pat keturios dėžutės ušebtams - mažoms tarnų, kurie pomirtiniame pasaulyje turi už šeimininką dirbti įvairius darbus, statulėlėms, sakoma pranešime.

Viena dėžutė ušebtams puikiai išsilaikė, anksčiau nebuvo atidaryta, bet dauguma iš 38 joje buvusių medinių statulėlių buvo sulaužytos. Ši dėžutė priklausė vyro vardu Tutas Bashu (Tutas Bašus) sarkofagui.

Kitame sarkofage buvo palaidotas žmogus vardu Ari Saraa. Daugiau detalių apie mirusiuosius pranešime nepateikiama, bet sakoma, kad tai yra Vėlyvojo laikotarpio (maždaug 1 300-300 metų pr.m.e.) kapai.

Naujas vaistas padės geriau valdyti biologinį miego laikrodį

Daugelis žmonių didėjant gyvenimo tempams vis mažiau dėmesio skiria tokiems elementariems sveikatos pagrindu esantiems dalykams kaip miegas.

Sutrikęs miego režimas yra vienas pagrindinių geros sveikatos priešų. Problema tame, jog sutrikus miego režimui, prireikia daug laiko jį atstatyti. „Išsimušusį“ biologinį laikrodį nėra taip lengva persukti atgal, todėl šios problemos sprendimu užsiemė mokslininkai.

Tyrėjų komanda sudaryta iš mokslininkų iš įvairių universitetų bei gydimo įstaigų teigia atradę naują vaistą, kuris padeda, kad ir dienos metu žmogaus organizmui pasakyti, jog laikos miegoti.

Vaistas pavadinimu Tasimelteonas, paprastai tariant, numuša vidinį laikrodį taip, kad žmogui atrodo, jog dabar pats tinkamiausias laikas nusnūsti. Tokio vaisto pagalba itin aktyvų protinį ar fizinį darbą dirbantys žmonės galėtų per prievartą isėtis.

Tasimelteonas veikia panašiai kaip melatoninas – hormonas kurį žmogaus organizmas išskiria nakties metu.

Hubble užfiksavo trijų galaktikų kovą „rūke“

Kosminiam teleskopui Hubble pavyko nuvofotgrafuoti tris tarpusavyje savo gravitaciniais laukais besikaunančias galaktikas. Ši kova anot astronomų gali pasibaigti vienos iš šių galaktikų plyšimu pusiau.

Kova vyksta „Pietinės žuvies“ žvaigždyne, o atidžiau patyrinėjus nuotraukas galima įžiūrėti tarp galaktikų tvyrantį ruką. Tai anot mokslininkų yra dujos, kurios juda tarp galaktikų.

NASA tiki, jog šioje kovoje išliks tik dvi iš trijų galaktikų, o kovoje atsiradę galaktikų likučiai padės formuotis naujoms žvaigždėms.

Hubble kosminis teleskopas yra tarptautinis NASA(JAV) bei Europos Kosmoso Agentūros projektas.

Beprasmiškiausių robotų TOP – 5

5. Robotas „žmogus voras“. Iš pradžių jis suvinioja žmogų voratinkliu, vėliau jį „taranuoja“ iki tol, kol žmogus praranda sąmonę:

4. Robotas „šaukštas“. Puiki alternatyva pavargusioms namų šeimininkėms. Jei į robotą “įmaišysit” spagečių, šis spagečiais jus ir pavaišins. Įdėsit dar - pavalgydins, dar - jūs sprogsit nuo vidinio kraujavimo:

3. Robotas „nesusipratėlis“. Neapsikvailinkit, šį robotą sukūrė ne NASA. Aparačiukas gaudo radioaktyvius spindulius ir atitinkamai pagal jų kiekį spaudžia po savimi esančius mygtukus su savo smailiomis kojytėmis. Neklauskit kodėl:

2. Robotas „Da Vinčis“. Šis robotas pretenduoja tapti geru chirurgu, galinčiu „nuobliuoti“ nuo jūsų veido spuogus. Tačiau kol kas šis robotas greičiau jus nužudys, juolab, kad gydo jis su aštriausiais peiliais:

1. Robotas „Big Dog“. Grėsmingiausias robotas, pasižiūrėkite patys:

Daugkartinio naudojimo erdvėlaivio HOTOL sugrįžimas

Nors „Shuttle“ programą planuojama nutraukti jau 2010 metais, tai tikrai nebus daugkartinio naudojimo erdvėlaivių pabaiga. Šių metų pradžioje Europoje prisimintas senas devintojo dešimtmečio vidurio projektas pavadinimu HOTOL.

HOTOL projektą 1984 metais inicijavo Didžiosios Britanijos vyriausybė - tuo pat metu, kai JAV intensyviai į priekį „stūmė“ savąją „Shuttle“ programą. Priešingai nei „šatluose“, šiuose daugkartinio naudojimo erdvėlaiviuose buvo suplanuota naudoti horizontalaus pakilimo ir nusileidimo principą, o vietoj klasikinės raketų technologijos pritaikyti pažangius to meto reaktyvinių lėktuvų variklius. Tada šis sumanymas buvo toks „karštas“, kad net pačios JAV vyriausybė slaptai analizavo galimybę panaudoti šią technologiją patiems. Tačiau projekto mastai buvo kiek per dideli net Didžiajai Britanijai, kuriai būtų tekusi esminė finansinė projekto našta; be to, šalies gynybos ministerija pagrįstai abejojo tokios iniciatyvos naudingumu valstybei, todėl idėjos galiausiai buvo atsisakyta.

Šiandien ties HOTOL projekto „prikėlimu“ dirba kompanija „Reaction Engines“. Tiesa, projektui suteiktas naujas pavadinimas - „Skylon“. Kompanijoje dirba nemaža dalis su HOTOL projektu reikalų turėjusių inžinierių, o Europos Sąjunga jau išskyrė 8,7 milijonų dolerių biudžetą pirmiesiems darbų etapams įvykdyti. Projektą ir detalų pradinio finansavimo planą „Reaction Engines“ pristatė 2009 vasario 19 dieną.
„Skylon“ ilgis turėtų būti apytiksliai tarp 60 ir 70 metrų. Jis turėtų sugebėti į žemutinę Žemės orbitą pakelti apie 7000kg naudingą krovinį - tam numatyta naudoti maždaug 4,5m skersmens vidinį angarą. Kol kas daugiau techninės informacijos apie „Skylon“ nepateikiama.

Apie robotus retro stiliumi (II dalis)

„Manipuliatoriai yra plieninės rankos, kurios paima degtukų dėžutę, ją atidaro, išima degtuką ir jį uždega” – I. Artobolevskis

Straipsnių ciklo pirmoje dalyje pristačiau ganėtinai keistoką iniciatyvą – apdulkėtoje knygų lentynoje suradęs seną, 1977-iais parašytą knygą „Susipažinkime – robotai” (ru. molodaja gvardija), nusprendžiau parašyti sutrumpintą šios knygos versiją.

Be nedidelės įžangos užsiminiau ir apie tai, kaip 156 garsiausi technikos ekspertai desperatiškai ieškojo „roboto” apibrėžimo, bet nieko geresnio už „sistemas, gebančias mokytis” taip ir nesugalvojo.

Šiandien tęsiu pasakojimą apie robotus ir jų atsiradimą. Mokslininkai išskiria tris priežastis, nulėmusias robotų susikūrimą:

Priežastis nr. 1 – atominė energija

1938 m. du Vokietijos mokslo vyrai – Otas Hanas bei Frydrichas Štrasmanas – atrado naują fizikinį reiškinį, pavadintą „grandinine reakcija”. Jiedu suprato, jog „bombarduojant” neutronus išskiriamas didžiulis kiekis energijos. „Grandininė reakcija” tapo atominės energijos pamatu.

Praslinkus vos septyneriems metams Japonijos miestai kentėjo nuo pirmųjų atominių bombų. Dar po dešimties metų - pirmoji atominė elektrinė. Dar vėliau – pirmasis atominis ledlaužis. Atominės energijos reikšmė išaugo.

Galiausiai, atradimas „pagimdė” energetikos problemą. Jai išgauti reikėjo (ir tebereikia) darbo jėgos, kuri dirbtų pavojingus darbus: šachtininkai, naftos transportuotojai. Ne visus darbus gali padaryti žmonės, tad reikia ir technikos. Reikia mechaninių rankų, arba kitaip – robotų.

Priežastis nr. 2 – povandeninis pasaulis

1955 m. sausio 17 d. po vandeniu paniro pirmasis povandeninis laivas „Nautilus”. Nuo tada buvo galima plaukioti po vandeniu praktiškai visą laiką. O plaukioti tikrai yra dėl ko: 80 mln. tonų žuvies, 150 tūkst. skirtingų gyvūnų rušių, o kur dar pats povandeninis grožis..

Vis dėlto ir čia neišvengta bėdų. Narui leidžiantis ir kylant į paviršių, slėgis vidinėse žmogaus organizmo ertmėse turi susilyginti su išoriniu vandens slėgiu. Dėl šios priežasties narui pabuvus vandenyje dvi valandas 40 metrų gylyje, jo iškėlimo į paviršių laikas siekė net 4 valandas (priminsiu, jog knyga parašyta prieš 32 metus).

Tačiau žmogus smalsus – nori pasiekti nors ir tūkstančio metrų gylį. Problemai išspręsti reikėjo įrenginio, galinčio atlikti visus žmogaus judesius. Atsakymas – robotas.

Priežastis nr. 3 – kosminė erdvė

1957 m. spalio 4 d. į kosmosą paleistas pirmasis satelitas, o 1968-iais pirmasis žmogus pabuvojo Mėnulyje. Dabar kosminėje erdvėje skraido tūkstančiai palydovų – dirbtinių dangaus kūnų.

Kosmosas – dar viena viliojanti vieta, kur norėtų pabuvoti žmogus. Bet ir be šių svajų žmonija turi problemų.

Tuo metu kosmose skraidė tūkstančiai palydovų, kurie sensta, kuriuos reikėjo taisyti. Reikėjo kažkaip pratęsti tų „kūrinių” gyvenimą – apžiūrėti, suremontuoti, pakeisti kai kurias dalis, mazgus ir pan. Tikriausiai dabar jau patys įvardinsit kas galėtų atlikti šiuos darbus. Ogi robotas!

Apie roboto pirmtakus – Ievą su Adomu, saulės laikrodį, nešiojamąjį laikrodį ir elektroninė skaičiavimo mašiną – trečioje šio straipsnių ciklo dalyje.

Ambicingi tikslai: pilnavertiškus pojūčius atkuriantis virtualios realybės įrenginys

D. Britanijos mokslininkai žada po 3 - 5 metų sukurti pirmąjį asmeniniam naudojimui skirtą virtualios tikrovės generavimo prietaisą, kuris galės imituoti visas žmogaus jusles.

Toks virtualios realybės šalmas, skirtingai nuo dabartinių šios paskirties įrenginių, galės ne tik perduoti vaizdą ir garsą, bet ir kvapą, skonį bei lytėjimo pojūčius. Tai reiškia, kad savo namuose esantys vartotojai galės patirti tikroviškus medžioklės Afrikoje, pasivaikščiojimo po pievą Alpėse ar poilsio Karibų paplūdimyje pojūčius.

Mokslininkų teigimu toks prietaisas suteiks galimybę bendrauti su kitame pasaulio krašte esančiais artimaisiais ir draugais taip tikroviškai, tarsi jie būtų tame pačiame kambaryje, rašo britų dienraštis „Daily Mail“. Jis taip pat suteiks galimybę studentams patirti, kaip žmonės gyveno senovės Egipto, Romos ar Graikijos laikais.

Juslinę informaciją perduodančio įrenginio kūrimo projektą, pavadintą „Link realios virtualybės“, vykdo D. Britanijos Jorko ir Varviko universitetų mokslininkai. Jie tvirtina sukaupę pakankamai patirties ir žinių, kad galėtų įgyvendinti savo sumanymą paversti virtualią realybę tokia tikroviška, kad ji nesiskirtų nuo fizinės tikrovės. Projekto tikslas ambicingas: naująjį prietaisą naudojantys virtualūs turistai laiko ir erdvės kelionėse esą turės patirti „visiško panirimo“ pojūtį ir „seanso“ metu nepajėgs atskirti, ar tai, ką jie mato, girdi, užuodžia, ragauja ar liečia, yra tikra, ar ne.

Šis sumanymas nėra vien futurologinė vizija: šią savaitę Londono Olimpijos konferencijų centre surengtoje parodoje „Pioneers 09“ Jorko ir Varviko universitetų tyrėjai pristatė pirminį „Virtual Cocoon“ pavadinto „juslių televizoriaus“ modelį.

Šiame šalmo pavidalo įrenginyje, kuris bevieliu ryšiu sujungtas su kompiuteriu, perduodančiu duomenis apie virtualų pasaulio modelį ar realaus pasaulio „fragmentą“, įrengtas didelės raiškos dinaminis ekranas, atkuriantis iki 10 kartų tamsesnius ir 30 kartų šviesesnius vaizdus, nei dabartiniai televizoriai. Integruota garso sistema vartotoją panardina į visiškos aprėpties efektą, sukuriantį natūralios klausos iliuziją.

Kvapai į „Virtual Cocoon“ perduodami palei nosį išvestu vamzdeliu, kuriuo atkeliauja iš reikiamų komponentų šalmo „laboratorijoje“ sumaišyti aromatai. Lytėjimo informaciją perteikia karštą ar šaltą orą į veidą pučiantys ventiliatoriai, imituojantys virtualaus klimato sąlygas, bei papildomi pirštinių pavidalo manipuliatoriai, kuriais galima liesti ir judinti virtualius objektus. Atmosferos drėgmė imituojama specialiu drėkintuvu.

Palei burną esančiu vamzdeliu „įšvirkščiamas“ reikiamas svarbiausius skonio pojūčius – kartumą, saldumą, rūgštumą, sūrumą – imituojančių medžiagų mišinys, leidžiantis „skanauti“ virtualius maisto produktus.

Pasak britų tyrėjų, pagrindinis jų tikslas – optimizuoti visų penkių virtualaus pasaulio jutimo organų sąveiką, kad žmogus patirtų tokį pat jausmą, kaip ir regėdamas, klausydamas ar uosdamas tikrovėje. Taip pat siekiama paversti „virtualųjį kokoną“ dar lengvesniu, patogesniu ir pigesniu už kitas rinkoje siūlomas virtualios realybės sistemas.

Pirminiais mokslininkų skaičiavimais toks prietaisas turėtų kainuoti kiek daugiau nei 2000 JAV dolerių.

Jei „tikros virtualybės“ kūrėjus lydės sėkmė, žmogaus jusles „įdarbinančios“ virtualios realybės priemonės ateityje gali sukelti tikrą perversmą pramogų, studijų bei profesinio rengimo, verslo ir įvairiose kitose srityse. Projekto vykdytojai tam jau ruošiasi.

„Techniškai plėtodami „Virtual Cocoon“ įrenginį mes tuo pat metu siekiame atskleisti visą ekonominio ir kitokio pobūdžio įtakos, kurią šiuolaikinei visuomenei darys paplitę „realios virtualybės“ taikymai, mastą“, - sakė „Virtual Cocoon“ projekto mokslinis vadovas, Jorko universiteto profesorius Davidas Howardas.

Ilgo gyvenimo paslaptis – gera reakcija

Žmogaus reakcija yra kur kas geresnis ilgo gyvenimo rodiklis nei širdies ritmas ar pulsas – teigia nauja mokslinė studija.

Edinburgo Universiteto Medicininių Tyrimų Taryba ištyrė 7414 žmonių, kurių amžius buvo per 20 metų ir nustatė, jog iš tiesų aštrus ir šviesus protas reiškia sveiką kūną.

Tyrėjai spėja, jog žmogaus reakcija yra tiesiogiai susijusi su jo protiniais gabumais, o šie yra tiesioginiai žmogaus sveikatos vientisumo indikatoriai.

Studijoje teigiama „ Mūsų rezultatai sufleruoja, jog tai kaip žmogus greitai priima sprendimus yra tiesiogiai susiję su tuo, kaip jie išvengia gyvenime sutinkamų mirties pavojų, įskaitant širdies ir kraujagyslių ligas.“

Tai pirmoji studija, kurioje bandoma susieti žmogaus intelekto koeficientą su jo gyvenimo trukme. Studija publikuota šios savaitės mokslinio žurnalo „Intelligence“ numeryje.

Vietoj ledų pardavėjos – robotas

Kiek reikia aukštojo mokslų studentų, kad sukurtų programą pagal kurią roboto ranka galėtų patiekti ledus? Atsakymas: dvidešimt šešių studentų ir nemažiau penkių savaičių programavimo.

„Projektas Ledai“ buvo vykdomas Ohajaus Šiaurės Universitete pavyko dvi robotų rankas užprogramuoti taip, kad Universiteto festivalio metu visus gerokai nustebintų. Projektui buvo panaudoti du industriniai „Kuka“ robotai. Jie buvo „įdarbinti“ ledų kiosko viduje, kuriame specialiai adaptuotos įrangos dėka galėjo ledais aptarnauti visus norinčius.

Vienintelis žmogaus įsikišimas šiame procese yra puodelio ir šaukštuko padėjimas į tam tikras zonas. Toliau darbą atlieka pats robotas – ima puodelį, pila ledus, įdeda šaukštuką bei patiekia užsisakiusiajam.

Kaip tai atrodo gyvai, žiūrėkite šiame vaizdelyje:

Naujausias išradimas telefonus leis įkrauti vos per dešimt sekundžių

Masačusetso Technologijų Instituto mokslininkai sukūrė revoliucinę technologiją, kuri leis mobiliuosius telefonus įkrauti vos per dešimt sekundžių.

Ši technologija taipogi lengvai pritaikoma ir kituose baterijų energiją naudojančiuose įrenginiuose, tokiuose kaip filmavimo kameros, MP3 grotuvai ar net automobiliai.

Technologija sukurta šiuo metu jau esančių medžiagų pagrindu. Tai ličio jonų akumuliatorių patobulinimas.

Tradicinės ličio jonų baterijos yra sudarytos iš dviejų elektrodų: ličio ir anglies. Kai akumuliatorius pajungiamas krautis, jonai (pozityviai įkrauti atomai) juda iš ličio į anglies elektrodą. Kuomet akumuliatorius naudojamas ir atiduoda energiją – judėjimas pasikeičia, vyksta priešingas procesas..

Greitą tokių tradicinių ličio jonų akumuliatorių įkrovimą apsunkina tai, jog itin daug laiko atima elektronų atitrūkimas nuo elektrodo.

Mokslininkai paėmė tradicinį ličio fosfato elektrodą ir pakeitė jo paviršiaus struktūrą taip, kad jonų atidavimas ir absorbavimas būtų per šimtą kartų greitesnis.

Šis naujas prototipas gali būti pilnai įkrautas ir iškrautas vos per 10 – 20 sekundžių – teigia mokslininkai.

Naujas patobulinimas neleidžia elektrodų paviršiui greitai suirti, todėl naujosios baterijos galėtų tarnauti nuo dviejų iki trijų metų.

Tikima, jog ši technologija įgalintu sukurti elektrinių automobilių akumuliatorius, kurie būtų įkraunami net greičiau nei kuru užpildomas automobilio bakas.

Vartotojus naujausias išradimas tikima pasieks, dviejų – trijų metų bėgyje.

Rūgštėjantys vandenynai grįžta į dinozaurų laikus

Vandenynai dėl didėjančių anglies dvideginio emisijų rūgštėja taip sparčiai, kad artimiausiais dešimtmečiais juose bus atkurtos nuo dinozaurų laikų Žemėje nematytos sąlygos, perspėja mokslininkai.

Spartų jūrų vandens rūgštėjimą lemia auganti pramoninė ir transporto priemonių tarša: pro kaminus ir išmetamuosius vamzdžius į atmosferą išmetamas anglies dioksidas tirpsta pasaulio vandenynuose, rašo britų dienraštis „Guardian“. Savo ruožtu cheminiai jūrų vandens pokyčiai sukelia „beprecedentį“ spaudimą vandenynų ekosistemoms: pasak specialistų, su masinio išmirimo grėsme jau susidūrė kiautuotieji vėžiagyviai ir stambieji jūros vėžiai.

Tokias savo tyrimo išvadas Bristolio universiteto mokslininkai pristatė Kopenhagoje vykstančioje klimato kaitos problemoms skirtoje konferencijoje. Šiame forume aptarinėjami naujausių pasaulinio atšilimo tyrimų duomenys, kurie turėtų dar įsakmiau raginti politikus imtis realių veiksmų mažinant anglies dvideginio emisijas.

Dienraščio gautoje Bristolio universiteto mokslininkų tyrimo išvadų apžvalgoje teigiama, kad Pasauliniam vandenynui gresia „pavojingas“ rūgštingumo lygis. Dėl vadinamųjų „biologinių kalkintojų“, iš kalkinių medžiagų formuojančių vandens gyvių kiaukutus, nykimo jis esą turės „skaudžių pasekmių“ jūrų ekosistemoms.

„Mes nustatėme, kad vandenynų rūgštėjimo sparta ir besikeičiančios aplinkos spaudimas „jūrų kalkintojams“ yra beprecedentis per paskutiniuosius 65 milijonus metų“, - tvirtina mokslininkai. Pasak jų, besiklostanti situacija vandenynų gelmėse kelia „dar didesnį susirūpinimą“.

Pasak dienraščio, Bristolio universiteto mokslininkai dabartinius vandenynų rūgštėjimo tempus lygina su milžinišku anglies dvideginio ir kitų „šiltnamio dujų“ emisijų padidėjimu priešistoriniais laikais. Geologų manymu būtent tai sukėlė masinį giliavandenių jūros rūšių išmirimą.

„Kadangi galima palyginti buvusį ir būsimą rūgštingumo spartėjimo mastą, be to, atsižvelgus į praeityje įvykusį jūrų dugne gyvenusių organizmų išmirimą, darytina išvada, kad panašus išnykimo mastas ateityje yra labiau tikėtinas, nei prielaida, kad jo pavyks išvengti“, - tvirtina britų mokslininkai.

Pastaraisiais metais susirūpinimas dėl anglies dvideginio spartinamo vandenynų rūgštėjimo išaugo, tačiau ši problema susilaukia kur kas mažesnio dėmesio, nei pasaulinis atšilimas, kurį taip pat sukelia „šiltnamio dujų“ emisijos, pastebi „Guardian“.

Bristolio universiteto mokslininkų tyrimas – vienas pirmųjų, kuriuo bandoma prognozuoti vandenynų rūgštėjimo pasekmes remiantis praeities įvykiais. Jo išvadose teigiama, kad, norint išvengti pačių skaudžiausių pasekmių, rūgščių - šarmų pusiausvyra giluminiuose jūrų sluoksniuose turi neviršyti 0,2 pH. Paviršiniuose jūrų vandenyse, sugeriančiuose anglies dvideginį iš atmosferos, pH lygis nuo pat pramoninės revoliucijos pradžios nukrito maždaug 0,1 vertės. Tačiau, pasak mokslininkų, kol rūgštesnis vanduo pasieks žemuosius vandenyno sluoksnius, dar turės praeiti šiek tiek laiko.

Vandenynų rūgštėjimas – viena svarbiausių Kopenhagoje vykstančio klimato kaitos forumo tema. „Guardian“ teigimu jūrų rūgštėjimo ekspertas iš Carnegie instituto Kalifornijoje (JAV) Kenas Caldeira mano, kad per kelis artimiausius dešimtmečius vandenynuose gali įvykti „gilūs pokyčiai“. Jo teigimu, jei anglies dvideginio emisijos nebus sumažintos, tai reikš, kad biologinių pokyčių mastai ir stiprumas priartės prie masinį rūšių išnykimą praeityje sukėlusių kataklizmų. „Jei mes pačiu artimiausiu metu smarkiai nesumažinsime anglies dvideginio išmetimo į atmosferą, turėsime susitaikyti su vandenynų rūgštėjimo pasekmėmis, kurios išliks ilgą geologinį laikotarpį. Tos pasekmės bus įrašytos į geologinį metraštį kaip liudijimas apie civilizaciją, turėjusią pakankamai išminties kurti pažangias technologijas, tačiau pritrūkusios jos naudoti jas protingai“, – sakė mokslininkas.

Kiti ekspertai konferencijoje praneš, kad vandens rūgštėjimas jau daro poveikį Arkties ir Antarkties jūrų gyvūnijai. Mokslininkai taip pat aptars keistą atradimą, kad rūgštėjančiame vandenyje garsas sklinda žymiai geriau, todėl ateityje pasaulio vandenynai taps kur kas triukšmingesne vieta, rašo „Guardian“.

Šeštasis jausmas: mitas ar tikrovė?

Šeštasis jausmas neabejotinai yra vienas iš tų „didelių dalykų”, kurių laukia visa žmonija. Nieko keisto, kad atsiranda vis daugiau mėgėjų ir profesionalų, bandančių šeštąjį jausmą perkelti į kasdienį gyvenimą.

Būtent viena tokių grupelių visai neseniai apsireiškė prestižinėje „TED” konferencijoje. Saujelė žmonių sulaukė didžiulių „TED” aplodismentų už savo darbus.

„Sixth Sense” pavadintas produktų paketas susideda iš mini-projektoriaus, mažytės kameros ir mobiliuojo telefono, turinčio ryšį su internetu. Taip pat ant keturių pirštų užmauti nedideli indikatoriai, pagal kurių judesius atliekamos tam tikros funkcijos.

Žinoma, šeštasis jausmas yra tai, ko neapsakysi jokiais žodžiai, tai reikia pamatyti!

Žiūrėti video-prezentaciją galite čia.

Mokslininkai pirmą kartą įrodė, kad galima „skaityti“ žmogaus smegenis

Mokslininkai pirmą kartą sugebėjo įrodyti, kad stebint smegenų veiklą galima „skaityti“ žmogaus atmintį.

Naudodami modernų skenerį kraujo apytakai matuoti Didžiosios Britanijos tyrėjai sugebėjo nustatyti žmogaus buvimo vietą sumodeliuotoje kompiuteryje virtualios tikrovės aplinkoje.

„Nuostabu, bet tiesiog stebėdami, kaip keičiasi smegenų veikla, mes tiksliai nustatėme, kur jie buvo“, - sakė Eleanor Maguire (Eleanor Magvair) iš Londono universiteto koledžo Neurodiagnostikos centro.

„Kitaip sakant, mes „perskaitėme“ jų erdvinę atmintį“, - pridūrė ji.

Po šio atradimo, apie kurį pranešė žurnalas „Cell Biology“, gali atsirasti aparatų žmogaus atminčiai skenuoti, nors E.Maguire ir sakė, kad „įsiveržimas“ į jūsų sąmonę , kaip ir anksčiau, priklauso fantastikos sričiai.

Tačiau ji mano, kad šis atradimas padės tirti ligas, kuriomis susirgus sutrinka atmintis, tokias kaip Alzheimerio liga, ir padės išaiškinti, kaip hipokampas įrašo įvykius į jūsų atmintį.

E.Maguire ir jos kolegos panaudojo technologiją, žinomą kaip magnetinė rezonansinė tomografija (MRT), kuria tiriamos smegenų dalys tuo metu, kai jos suaktyvinamos.

Skenuodami žmogaus smegenis, esančias virtualioje realybėje, mokslininkai stebėjo kai kurių hipokampo - smegenų dalies, atsakingos už orientavimąsi erdvėje ir atminį, neuronų aktyvumą.

Per tolesnius tyrimus bus galima išnagrinėti, kaip neuronais koduojami atsiminimai ir mintys.

Tai leistų ateityje MRT panaudoti kriminalistikoje, kur ji padėtų atkurti išsamesnį nusikaltimo vaizdą.

Vienas šio tyrimo dalyvių Demisas Hassabisas (Demisas Hasabisas) sakė, jog kol ši metodika bus įdiegta kriminalistikoje praeis ne mažiau kaip dešimt metų.

„Reikės dar daug laiko, kol remiantis šia metodika bus galima skaityti žmogaus, nenorinčio talkinti tyrimui, mintis“, - sakė D.Hassabisas.

Rusija projektuoja skraidančią „megalėkštę“

Ilgą laiką nerimo kalbos, jog dauguma neatpažintų skraidančių objektų, pakrikštytų NSO vardais ir primenančių lėkštes, tėra slapti kariniai projektai. Dabar šios kalbos įgaus visai realų pagrindą – Rusijos inžinieriai ėmė projektuoti būtent tokios formos gigantišką skraidyklę.

„Skraidančios lėkštės“ projektas pavadintas „Lokomskaner“ (“Локомсканер“). Pagal pirminį planą tai bus 250 metrų diametro ir 100 metro aukščio skraidyklė, galėsianti pakelti 1,5 tūkstančio tonų krovinį.

Skraidyklėje suderintos sraigtasparnio, lėktuvo ir aerostato savybės: ji galės skristi tiesiai, pasisukti į šonus, pakibti reikiamame taške ir vertikali kryptimi nusileisti.

„Skraidančios lėkštės“ forma gigantui suteikia didelį stabilumą net ir stipraus gūsingo vėjo atveju. Šios savybės ypač priimtinos dirbant sudėtinguose rajonuose.

Pasak projektuotojų, skraidyklė jau sulaukė nemažo dėmesio iš potencialių užsakovų tiek Rusijoje, tiek ir užsienyje. Žinoma, pirmiausia tai kariškiai, tačiau tokias skraidyklė domina ir naftos pramonės įmones, kurios galėtų lengviau transportuoti gręžimo įranga ir net viena Prancūzijos kompanija, užsiimanti palydovų paleidimu.

Žinoma, kol kas tikslesnių detalių niekas neskuba atskleisti, o ir iki realių testavimo darbų pradžios dar teks palaukti.

2019-ieji pagal „Microsoft“

Dauguma IT ekspertų teigia, jog „Vista“ operacinė sistema buvo skaudžiausias „Microsoft“ įvykis. Kai kurie analitikai jau ėmė piešti liūdną ir neišvengiamą „Microsoft“ ateitį. Skaudi pamoka, kuri privertė pergalvoti savo viziją.

Būtent ją praeitos savaitės pabaigoje Whartono Business Technology konferencijoje atskleidė „Microsoft“ verslo padalinio prezidentas Stephen Elop. Šis pristatė technologijas, kurios bus išvystytos po 10 – ies metų.

Sensoriniai tinklai, pirštais valdomos technologijos, 3D skaidrus atvaizdavimas, nuotolinė vizualinė komunikacija, kalbų vertimas pokalbio metu. Intuityvu, dinamiška, natūralu.

„Google AdSense“ – viena koja jau Lietuvoje

Viena populiariausių interneto paieškos sistemų „Google“ oficialiai teigia, kad tinklalapiai lietuvių kalba dar negali prisijungti prie didžiausio pasaulio kontekstinės reklamos tinklo „Google AdSense“, tačiau praktikoje vis daugiau mažų tinklalapių naudoja šią priemonę, nes apeiti draudimus paprasta.

Reklamos pardavėjai spėja, kad tai, jog „Google“ užmerkia akis į šiuos pažeidimus (oficialiai tinklalapiuose lietuvių kalba draudžiama dėti „AdSense“ reklamą), greičiausiai rodo, jog korporacija testuoja sistemą ir rengiasi ateiti ir į Lietuvą, rašo „Verslo žinios“.

Išradingi lietuviai paprasčiausiai registruoja bet kokį puslapį anglų kalba, gauna prieigą prie tinklo ir skelbimus deda į lietuviškus puslapius.

„Anksčiau „Google“ pranešė, kad tokie veiksmai nelegalūs ir tinklalapių savininkai gali būti nubausti, nes reklamos rodymas jiems apribotas, tačiau kol kas nė viena svetainė nenubausta“, - sakė įmonės „Addvisors“, teikiančios reklamos per „Google“ paiešką paslaugas, direktorė Skaistė Knyzaitė.

Ji teigė, kad svetainių savininkai masiškai pradės dėti reklamą, kai korporacija oficialiai ateis į Lietuvos rinką. Tai ne pirmas „Google AdSense“ pasirodymas lietuviškai. Pernai kontekstinė reklama buvo rodoma keletą mėnesių, paskui paslauga nutraukta.

Lietuvoje veikiantys reklamos tinklai neabejoja, kad, pasauliniam milžinui įkėlus koją į lietuvišką rinką, tektų persistumdyti ir persidalinti pajamas.

Recesijai tirpdant milijardierių turtą, turtingiausias pasaulyje vėl yra Gatesas

Metais, kai net milijardieriai pajuto pasaulinę recesiją, JAV magnatai vėl atsidūrė viršūnėje, o „Microsoft“ įkūrėjas Billas Gatesas vėl yra turtingiausias pasaulio žmogus, trečiadienį paskelbė žurnalas „Forbes“.

Tik nedaugelis turtuolių šiais metais išvengė didelio šoko. Šiemetiniame „Forbes“ sąraše yra 793 milijardieriai, kurių bendras turtas vertinamas 2,4 trilijono dolerių, nors dar prieš metus milijardierių buvo 1 125, o jų turtas buvo vertinamas 4,4 trilijono dolerių.

„Didžiausia naujiena šiandien yra ta, kad esame čia ir vis dar yra milijardierių“, – per spaudos konferenciją pajuokavo „Forbes“ atstovė Monie Begley.

Didelio dėmesio sulaukiantis „Forbes“ sąrašas šiemet į pirmąją vietą grąžino B.Gatesą, kurio turtas vertinamas 40 mlrd. dolerių, nors per pastaruosius 12 mėnesių jis neteko 18 milijardų.

Antroje vietoje yra investuotojas Warrenas Buffettas su 37 mlrd. dolerių. Jis per metus neteko 25 mlrd., nes sumažėjo jo turimų „Berkshire Hathaway“ akcijų vertė.

25 mlrd. dolerių prarado ir Meksikos telekomo bosas Carlosas Slimas, tačiau tai jam nesutrukdė atsidurti trečiojoje vietoje – su 35 mlrd. dolerių vertės turtu.

Amerikiečių iškilimas išstūmė milijardierius iš Indijos, Rusijos ir Turkijos. Amerikiečiai užima 10 iš 20-ies pirmųjų vietų, o Maskva pagal milijardierių skaičių užleido pozicijas Niujorkui – Rusijos sostinėje dabar gyvena 27 milijardieriai, o „didžiajame obuolyje“ – 55. Londonas su 28 milijardieriais yra antroje vietoje.

Rusija, kur turto vertė yra labai susijusi su žaliavų kainomis, neteko beveik dviejų trečdalių savo milijardierių, kurių buvo 87, o dabar yra 32.

Rusijos oligarchai ilgą laiką garsėjo puikavimusi savo turtu, tačiau šiemet nė vienas jų nepateko į elitinį dvidešimtuką. 2008-ųjų sąrašo pirmajame dvidešimtuke jų buvo keturi.

Indija neteko daugiau kaip pusės savo milijardierių – jų skaičius nuo 53 sumažėjo iki 24. Šiemet pirmajame dvidešimtuke yra du indai, tarp jų - plieno magnatas Lakshmi Mittalas, kuris dabar turi tik 19,3 mlrd. dolerių, nors prieš metus turėjo 25,7 mlrd. daugiau.

Niujorko meras Michaelas Bloombergas, kuriam atiteko 17-oji vieta, yra vienintelis pirmojo dvidešimtuko narys, kurio turtas per šiuos metus padidėjo.

Taip nutiko toli gražu ne dėl jo algos – simbolinio vieno dolerio per metus, o dėl naujo finansinių naujienų kompanijos „Bloomberg“ įvertinimo po to, kai meras pernai už 4,5 mlrd. dolerių nusipirko 20 proc. „Merrill Lynch“.

Maždaug 64 proc. milijardierių turtus susikrovė patys, o jų vidutinis amžius yra 63,7 metų - kiek didesnis, nes šiemet sąraše mažiau turtingų rusų ir kinų, kurių vidutinis amžius pernai buvo atitinkamai 46 ir 48 metai.

Šios senėjimo tendencijos neatitinka B.Gatesas, kuriam – 53 metai.

Jauniausias milijardierius šiemet yra 25 metų Albertas von Thurn und Taxisas iš Vokeitijos, kuris turi 2,1 mlrd. dolerių vertės turtą.

Tačiau vienas praėjusių metų „jaunuolių“ – „Facebook“ įkūrėjas Markas Zuckerbergas – šiemet išvis nepateko į sąrašą.

Jungtinėse Valstijose daugiausia milijardierių gyvena Kalifornijoje, Niujorke ir Teksase.

Vienas milijardierius tokio dėmesio tikriausiai būtų norėjęs išvengti – tai 54 metų Joaquinas Guzmanas Loera, kuris savo vieną milijardą dolerių užsidirbo iš kokaino kontrabandos.

Kaziuko mugė keliasi į elektroninę erdvę

Nors Kaziuko mugės šventė, į vieną vietą subūrusi tautodailininkus, amato meistrus, miestelėnus ir miesto svečius jau baigėsi, nuo šiol Kaziuko mugės idėją ištisus metus puoselės naujas projektas E-Kaziukas.lt.

Socialinio projekto www.e-kaziukas.lt rengėjai, pastebėję Kaziuko mugės reikšmę lietuviškam identitetui, nutarė šios šventės nuotaiką perkelti į elektroninę erdvę, kurioje susilietų naujosios technologijos ir senosios tradicijos. Amatininkams ir meno žmonėms projektas ne tik suteiks galimybę pristatyti savo dirbinius svetainės lankytojams, bet ir sėkmingai prekiauti ar rasti užsakovų.

Projekto vykdančios VšĮ direktorius Aurelijus Vaškys pasakojo, kad kuriant elektroninę Kaziuko mugės versiją, siekta išlaikyti balansą tarp pirkėjo ir pardavėjo interesų, išsaugoti galimybė derėtis bei bendrauti su pardavėju.

Projektas E-Kaziukas.lt susilaukė ne tik didelio susidomėjimo, bet ir palaikymo. „Tiek svetainės lankytojai, tiek patys menininkai labai šiltai priėmė projekto idėją. Kaziuko mugės metu teko pabendrauti su nemažai jos dalyvių: buvome nustebinti jų atvirumu, pasiryžimu bendradarbiauti.“ – įspūdžiais dalijosi vienas iš projekto koordinatorių Andrius Genys.

Projektu taip pat bus siekiama skatinti ir pačių menininkų verslumą. Anot projekto koordinatoriaus, kiekvienam menininkui be kūrybinio proceso svarbus ir dirbinių pardavimas, kuris neįmanomas be jų patrauklaus pateikimo pirkėjui. Deja, nemaža dalis meno atstovų neturi nei platinimo taškų, nei galimybės reklamuoti savo produkciją. Tad šiuo projektu mes ir bandysim išspręst pagrindines menininkams kylančias kliūtis, sudarant jiems visas sąlygas parduoti dirbinius, naudojantis elektroninės prekybos privalumais bei patogia atsiskaitymų sistema, kurią netrukus planuojama įdiegti .

Pasaulinis šnipas „Google“

Nuo šių metų pradžios internetinis „Google“ koncernas ir mobiliojo ryšio operatorius „T–Mobile“ parduoda Europoje mobilųjį telefoną, pavadintą G1. Tai mažas, labai protingas padėjėjas, tačiau kartu – ir šnipas, leidžiantis sužinoti, kur yra ir kuo domisi jo savininkas.

Telefono G1, kurio galima paklausti kelio, jis pataria, ką pirkti ir kur lankytis, iškviečia taksi ir sutvarko visus kitus kasdienius reikalus. Nukreipus jame įmontuoto fotoaparato objektyvą į istorinį pastatą, galima sužinoti, kas ir kada jį pastatė. Tik pokalbis šiuo mobiliuoju telefonu niekada nėra visiškai privatus – viskas perduodama „Google“ koncernui ir su paieškos sistema bendradarbiaujančioms firmoms, nes tik taip galima užtikrinti naujas paslaugas.

Mobiliųjų telefonų era

Technikos pranašai jau dešimt metų skelbia ateisiant mobiliojo interneto epochą, kai visi bus „eteryje“. Ši era jau čia pat. Kas aštuntas mobilusis – „protingas“ (smartphone) daikčiukas, tarsi mažas kompiuteris, tik panašus į telefoną. Be to, šie nykštukiniai kompiuteriai gerokai pralenkė vos keleriais metais anksčiau pagamintus nešiojamuosius kompiuterius. Kadangi jie turi įmontuotą palydovinio ryšio GPS imtuvą, perkami daug mieliau nei tradicinės navigacinės sistemos.

Kelią naujajai technikai nutiesė bendrovės „Apple“ ir „iPhone“, sukūrusios internetinį ryšį turintį intelektualų daugiafunkcį telefoną. Jis tapo daug pinigų turinčių ir trokštančių daryti aplinkiniams įspūdį žmonių prestižo simboliu. Dabar „Google“ nori pasiekti paprastus interneto vartotojus ir, bendradarbiaudama su mobiliojo ryšio įmonėmis, meta į rinką mobiliąją „Google“ versiją.

Dėl šios ekspansijos gavę neaprėpiamą informacijos kiekį vieni vartotojai pasijunta esantys visagaliai, o kitiems, priešingai, tai sukelia pyktį. Teroristų medžiotojai ilgesingai žvelgia į interneto koncernų sukauptų duomenų kalnus. Kinijos valdžia tobulina savo techniką, siekdama susekti politinius disidentus ir net mėgino spausti pasaulinius interneto koncernus, kad jai talkintų. Neseniai Šveicarijos policija atsitiktinai aptiko „Google Earth“ puslapio palydovinių nuotraukų rinkinyje kanapių plantaciją Alpėse, ir ją sėkmingai sunaikino.

„Google“ – šiuolaikinio pasaulio dalis

„Google“ paieškos sistema – stambiausia ir nepasotinama duomenų kaupėja. Jos užkulisiuose dirba tūkstančiai kompiuterių specialistų, ieškančių informacijos ir būdų, kaip pateikti atitinkamą reklamą. Tačiau programuotojams to nepakanka. Jie siekia kompiuterių tinklui suteikti mąstymo galimybę. Koncerno valdybos pirmininkas Ericas Schmidtas svajoja: „Ar nebūtų nuostabu, jei „Google“ paieškos sistema suprastų viso sakinio, ne tik atskirų sąvokų prasmę?“

Naudodamiesi „Google“ milijonai žmonių siunčia elektroninius laiškus, sudarinėja kalendorius, registruoja draugų, kolegų ir verslo partnerių adresus. Kai kurios firmos serveriuose saugo kelionių, asmeninių jubiliejų ir iškilmių nuotraukas, savo sukurtus vaizdo filmus. Koncernas patyliukais visa tai registruoja ir taip gauna daug informacijos apie vartotojus.

Entuziastams „Google“ – tai vartai į informatikos epochą, įrankis sutvarkyti dokumentų chaosą ar suplanuoti kelionę. „Google“ – šiuolaikinio pasaulio dalis. Mobilioji versija dar labiau visus suartina, ir koncernas tampa nepakeičiamu draugu. Tačiau kartu jis yra ir šnipas.

G1 – prestižo simbolis

Protingasis telefonas G1 – bjauresnis už „Apple“ firmos konkurentą „iPhone“, užtat pigesnis. Jis pasirodė rudenį Jungtinėse Valstijose. „Google“ neskelbia pardavimo apimties. Tačiau išskirtinė koncerno partnerė „T–Mobile“ pranešė, kad labai patenkinta verslo rezultatais, juk šis „Apple“ konkurentas pernai pardavė daugiau nei 10 mln. „iPhone“.

Sumažėjus mobiliojo interneto kainoms, minios klientų jungiasi į tinklą. „T–Mobile“ atlikti tyrimai rodo, kad penkiose Europos valstybėse mobiliųjų duomenų srautas per dvejus metus padidėjo 13 kartų.

„Google“ įsiliejimas į mobiliojo ryšio sritį – didžiausias pastarųjų metų laimėjimas. „Šventai tikime, kad populiarindami internetą, gerindami prieigą ir teikdami daugiau malonumo naršantiems vartotojams paskatinsime žmones labiau naudotis tinklu ir dažniau ko nors ieškoti mums tarpininkaujant“, – neslėpė „Google“ koncerno valdybos narė Marissa Mayer. Daugiau vartotojų – daugiau informacijos koncernui, kas jie ir ko trokšta. Atsirado nauja rinkos sritis, nes ne visa informacija teikiama nemokamai.

Mobiliajame pasaulyje „Google“ gali greitai netekti savo pranašumo, nes mobiliųjų telefonų rinkoje daugiausia pasiekusios yra „Nokia“, „Apple“ ir „Microsoft“, kurios kontroliuoja mobiliojo ryšio operacines sistemas. Ši trijulė būtų laiminga, jei vartotojai nesinaudotų „Google“ paslaugomis. Todėl koncernas ir ėmė kurti savo operacinę sistemą, siūlydamas rinkai vis tobulesnius telefonus ir kreipdamas vartotojus ne tik į savo naršyklę, bet į „Google Mail“, „Google Calendar“, „Google Maps“, „Google News“, „Google Earth“ ir koncernui priklausantį „YouTube“.

Taip atsirado operacinė sistema „Android“ – naujojo G1 širdis. Viso pasaulio programuotojai raginami išspausti iš G1 viską, kas tik įmanoma, tikintis pakartoti „YouTube“ sėkmę. Vokietis Konradas Huebneris pasiūlė taksi iškvietimo paslaugą palietus kelias nuorodas G1 ekrane. „Google“ K.Huebneriui už tai sumokėjo 275 tūkst. dolerių.

Tačiau „Google“ kyla sunkumų dėl naršyklės. „Kadangi visame pasaulyje daug populiarių tinklalapių, paieškos rezultatams gali turėti įtakos vyraujančios tendencijos“, – aiškina už paieškos kokybę atsakingas Thomas Hofmanas, vadovaujantis šimtams programuotojų. Tai reiškia, kad paieškos rezultatus bus galima numatyti. Pavyzdžiui, įvedus žodį „Kate Winslet“ bus patenkama į „Wikipedia“, aktorės asmeninį tinklalapį, filmų naršyklę „YouTube“, nuotraukų naršyklę „Google Books“ arba „Google News“.

Orientacija į individualų vartotoją

Šiuo metu „Google“ atitinka masių skonį, bet tai, ko ieško dauguma, nebūtinai geriausia individualiam vartotojui. Norėdamas įtikti ir jam koncernas turi daugiau žinoti apie kiekvieną naršantįjį internete. Individualius poreikius jau kelerius metus tenkina pašto paslaugų sistema „Gmail“, automatiškai skaitanti vartotojo paštą, kad sužinotų, kokia reklama jį sudomintų. Taip „Google“ meta į rinką vis daugiau programų, galinčių kaupti informaciją apie vartotojų pomėgius.

Pasirodžius „iGoogle“ puslapiui, kurį galima konfigūruoti pagal vartotojo profilį, atsirado ir suasmenintos naršyklės. Marissa Mayer teigimu, pernai naršymo asmeninimo srityje padarytas didžiausias kokybinis šuolis. „Galėdami nustatyti, kur kas yra, kokia žmogaus specializacija ir ko jis ieškojo anksčiau, galėsime teikti vartotojui išsamesnę informaciją“, – tikino M.Mayer, pabrėždama, kad „Google“ nekuria interneto vartotojų mobilumo profilių.

Koncernui vis svarbesni tampa lokalizavimo duomenys. Neseniai „Google“ pristatė paslaugą „Latitude“. G1 savininkai skaitmeniniame žemėlapyje gali matyti, kur konkrečiu momentu yra jų draugai, žinoma su sąlyga, kad ir draugai užsisakė „Latitude“ paslaugą. „Google“ pabrėžia, kad savo vartotojams nieko neprimeta: registruodamasis kiekvienas gali aiškiai apibrėžti, kaip tiksliai jo buvimo vietą gali matyti kiti.

Skaitmeninis šnipas kol kas diskretiškas

Galima tikėti koncerno nuoširdumu, tačiau viskas kinta. Jau ne kartą buvo sunku suprasti, ką konkrečiai firma veikia. Praėjusiais metais „Google“ pasiūlė savo reklamos užsakovams nedidukę žvalgybinę programą: vadinamieji „sausainukai“ (cookie) koncernui išduoda, kur interneto vartotojas naršo už „Google“ ribų. Taip galima išvengti tos pačios reklamos kartojimosi.

Rudenį „Google“ pristatė naują interneto naršyklę „Chrome“, nutylėdamas, kad ji teikia koncernui informaciją apie kiekvieną interneto vartotojo lankomą tinklalapį.

Sausio pabaigoje koncernas, tvirtindamas, kad nori apsaugoti vartotojus nuo piktnaudžiavimo, pagaliau įvedė naujas duomenų apsaugos taisykles, kurios jam leidžia dar intensyviau stebėti savo vartotojus jiems apie tai nežinant. Informaciniai „Google“ centrai, kuriuose saugoma informacija, yra įvairiose pasaulio dalyse, tarp kitų – ir JAV, kur veikia įstatymas „Patriot Act“, apsaugos nuo terorizmo tikslais suteikiantis valdžiai daug teisių kontroliuoti duomenis.

„Google“ duomenų srautai neaiškūs, nes vartotojams konkrečiai nepaaiškinama, kas su jų duomenimis daroma. Iki šio laiko koncernas su turima informacija elgėsi labai atsargiai, nekilo jokių didesnių skandalų dėl jos nutekėjimo. Tačiau „Google“ vis labiau panašėja į šnipą, nors ir į diskretišką šnipą.

Jei kam nors tai kelia nerimą, galima atsisakyti daugumos „Google“ paslaugų, arba priešingai – visiškai atsiduoti į koncerno rankas, leidžiant jam savarankiškai tvarkyti asmeninius duomenis. Tai itin sudėtinga procedūra ir daugumai interneto vartotojų pernelyg sunki. Harvardo universiteto mokslininkas Johnas Palfrey ir Ursas Gasseris iš Šv. Galeno universiteto taikliai pasakė: „Pėdsakai internete vis labiau panašėja į tatuiruotę, kuri artimai susijusi su tam tikru asmeniu ir kurios paskui nepaprastai sunku atsikratyti.“

JAV iškėlė į orbitą teleskopą, kuriuo bus ieškoma į Žemę panašių planetų

Jungtinės Valstijos penktadienio vakarą iškėlė į orbitą kosminį palydovą, kuriuo trejus metus Paukščių Tako galaktikoje bus ieškoma į Žemę panašių planetų.

Keplerio kosminį teleskopą iškėlė raketa „Delta II“, kuri penktadienį 22 val. 49 min. vietos (šeštadienį 5 val. 49 min. Lietuvos) laiku startavo iš Kanaveralo kyšulio oro pajėgų bazės (Florida), pranešė JAV Nacionalinė aeronautikos ir kosmoso administracija (NASA).

Teleskopas nuo raketos nešėjos atsiskyrė praėjus 62 minutėms po starto, iškeltas į orbitą maždaug 721 kilometro aukštyje virš Žemės.

„Šioje misijoje bus mėginama atsakyti į seną kaip laikas klausimą: ar esama kitų planetų, panašių į mūsiškę? – sakė NASA mokslinių tyrimų direkcijos narys Edas Weileris. – Tai ne vien mokslinė, bet ir istorinė misija.“

Keplerio teleskopas, pavadintas vokiečių astronomo Johanneso Keplerio garbei, vieną kosminės erdvės sritį stebės trejus su puse metų ir ištirs apie 100 tūkst. žvaigždžių Gulbės ir Lyros žvaigždynuose, esančiuose Paukščių Tako galaktikoje.

Įgyvendinant beveik 600 mln. dolerių (apie 1,63 mlrd. litų) kainuosiantį projektą, NASA pirmąkart mėgins ieškoti į Žemę panašių planetų, kurios skrietų aplink žvaigždes, panašias į mūsų Saulę. Bus ieškoma planetų su tinkama paviršiaus temperatūra ir skriejančių nuo centrinio šviesulio tinkamu atstumu, kad jose galėtų išsilaikyti skystas vanduo – vienas iš pagrindinių gyvybę lemiančių veiksnių.

Teleskopu bus ieškoma palyginti mažų, ne per karštų ir ne per šaltų, iš uolienų sudarytų planetų, kuriose galėtų būti skysto vandens – tokių, kuriose galėtų egzistuoti į žemiškąją panaši gyvybė, paaiškino „Kepler“ mokslo programos vadovas Williamas Borucki iš NASA Ameso tyrimų centro (Kalifornija).

„Jeigu rasime (tokių planetų), tai neabejotinai reikš, kad gyvybė mūsų galaktikoje gali būti gana dažna; kad esama vietų, kuriose gali išsivystyti gyvybė“, – pridūrė mokslininkas.

Keplerio teleskopas iš esmės yra didžiausias iki šiol iškeltas skaitmeninis fotoaparatas, kurio šviesai jautrią matricą sudaro 95 mln. krūvio sąsajos įtaisų (charge–coupled device, CCD). Juo bus galima aptikti silpnus periodiškus žvaigždžių ryškio susilpnėjimus, kurį sukelia pro šviesulius praslenkančios planetos.

„Jeigu Keplerio teleskopas naktį būtų nukreiptas į mažą miestelį Žemėje, juo būtų galima pastebėti, kaip užtemsta verandos žibintas, kai kas nors praeina priešais jį“, – paaiškino „Kepler“ projekto vadybininkas Jamesas Fansonas (Džeimsas Fansonas).

„Aptikti pro žvaigždes praslenkančias Jupiterio dydžio planetas ne ką lengviau, negu mėginti išmatuoti prieš automobilio priekinį žibintą paskridusio uodo sukeltą poveikį, – pridūrė jis. – Aptikti Žemės dydžio planetas – tai tarsi mėginimas pastebėti blusą, atsidūrusią prieš automobilio žibintą.“

Keplerio kosminiu teleskopu padaryti atradimai „gali fundamentaliai pakeisti žmonijos požiūrį į save“, praeitą mėnesį vienoje spaudos konferencijoje sakė Jonas Morse'as, NASA astrofizikos skyriaus direktorius, dirbantis šios agentūros būstinėje Vašingtone.

„Keplerio atliktas planetų „surašymas“ bus labai svarbus aiškinantis, kiek Žemės dydžio planetų gali būti mūsų galaktikoje, taip pat planuojant ateities misijas, kurių metu bus siekiama tiesiogiai aptikti ir ištirti tokius pasaulius, skriejančius aplink netolimas žvaigždes“, – aiškino J.Morse'as.

Žmonės naujų planetų ieškojo nuo tų laikų, kai astronomai pirmąkart nukreipė į dangų teleskopus. Tačiau ši užduotis labai sunki, nes planetos daug mažesnės negu žvaigždės. Mūsų Saulės sistemoje žinomos tik aštuonios planetos – neskaitant Plutono, kuris šiuo metu laikomas planetoidu.

Nuo 1995 metų iš viso atrastos 337 aplink kitas žvaigždes skriejančios planetos, tačiau visos jos daug didesnės negu Žemė, o sąlygos jose nebūtų tinkamos gyvybei, panašiai į žemiškąją.

Prancūzijos ir Europos kosmoso agentūrų paleistas palydovas COROT, kuris orbitoje skrieja nuo 2006 metų, jau padėjo atrasti mažiausią iš iki šiol atrastų Saulės sistemai nepriklausančių planetų. Astronomai ši mėnesį pranešė, jog šios planetos skersmuo kiek daugiau nei du kartus didesnis už Žemės, tačiau ji skrieja labai arti savo žvaigždės ir yra labai įkaitusi.

San Francisko universiteto astronomė Debra Fischer sakė, kad NASA misija yra ypač svarbi aiškinantis, kokių tipų planetos formuojasi kitų žvaigždžių sistemose.

Pasak jos, Keplerio teleskopo atsiųsti duomenys „padės mums kada nors nufotografuoti blyškų mėlyną taškelį, panašų į mūsų planetą, besisukantį aplink kitą žvaigždę mūsų galaktikoje“.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama

Sukurtas elektroninis rubiko kubikas

Naujasis rubiko kubikas kūrėjo buvo apibūdintas kaip „pirmasis visiškai elektroninis ir išsprendžiamas Rubiko Kubas“. Jis labai panašus į originalą, tik prilipdyti lipdukai su spalvomis šiame naujame produkte virto į tikras švieseles.

Šiuo Rubiko kubu naudotis labai lengva – tereikės tik paspausti sumaišymo mygtuką kube ir tuomet pertvarkyti išdėliojimą sukiojant pirštais. Dar nėra aišku, kada pirkėjai galės pradėti „siaubti“ parduotuves, pirkdami šį kubą, tačiau technologijų ekspertai visiškai įsitikinę, jog šis kubas tikrai bus Kalėdinių dovanų pirkinių sąraše.

Tiesa, „Kawasaki“ robotui, kuris išmoko per kelias sekundes sudėlioti Rubiko kubą, veikiausiai teks mokytis dėlioti ir šį. Šis Rubiko kubas veikiausiai pasirodys šių metų Pasaulinėje Amerikos žaislų mugėje.

Sukurtas kišeninis vaizdo projektorius

Ar pamenate dienas, kuomet vaizdo projektorius buvo didelis ir sunkus? Pernešti tokį įrengimą ir dabar užtrunka, mat reikia atjungti maitinimo laidus, perstatyti bei sureguliuoti projekciją.

Šiai problemai išspręsti Taivano kompanija „Airptek“ ką tik rinkai pristatė kišeninio projektoriaus modelį, kuris visada bus po ranka. Šiuo mažyliu esant reikalui bus galima projektuoti ir didelius paveikslėlius.

„PocketCinema V10” arba tiesiog kišeninis kino teatras apjungia vaizdo projektoriaus ir garsiakalbio funkcijas, o jo matmenys tėra 13cm x 3.2cm x 2.6cm. Projektorius sveria vos 140g ir gali projektuoti iki 50 colių įstrižainės vaizdą.

Projektoriuje panaudota baltos šviesos diodų (LED) technologija leidžianti projektoriui pasiekti iki 10 liumenų ryškumą. Projektoriuje taipogi sumontuota 1GB flash atmintinė, šiuo mažyliu ant sienos bus galima projektuoti 640x480 rezoliucijos vaizdą.

Europoje šis mažylis žadama kainuos apie 420 JAV dolerių.

ES nutraukia nuolatinį „Microsoft“ kompanijos stebėjimą

„Microsoft Crop.“ pagaliau įgijo Europos Sąjungos rinkos reguliatorių pasitikėjimą. Pastarieji paskelbė baigiantys nuolatinį kompanijos tikrinimą, ar jos veiksmai atitinka 2004 metų teismo sprendimus.

Europos Komisija paskelbė, kad jai daugiau nebereikalingas „Microsoft“ veiksmus nuolat stebintis padalinys, kuris tikrintų ar „Microsoft“ paklūsta ES teismo sprendimui, dalytis technine informacija, kuri būtina rinkos konkurentams kurti gaminius, suderinamus su „Microsoft“ serverine programine įranga. Anot EK, tokį sprendimą komisija priėmė, atsižvelgusi į „Microsoft“ veiklos pasikeitimus bei įvertinus konkurentų galimybę paduoti kompaniją į nacionalinius teismus, jei ji nesidalys informacija taip, kaip buvo numatyta licencijavimo programoje. EK paskelbė, kad nuo šiol komisija pasitelks techninių konsultantų pagalbą, kai to prireiks.

2005 metais „Microsoft“ pateiktų duomenų nagrinėjimui ES paskyrė kompiuterinių mokslų profesorių Neilą Barretą, kuris nusprendė, kad „Microsoft“ pateikta informacija yra „netinkama, kad ją būtų galima naudoti, kaip programinės įrangos kūrėjams, skirtą vadovą“.

„Microsoft“ ėmė bendradarbiauti su antimonopoliniais rinkos reguliatoriais ir siekė pagerinti suderinamumo informacijos, kurios reikalavo ES, kokybę. 2007 metais kompanija pralaimėjo ieškinį, kuriame „Microsoft“ norėjo įrodyti, kad ES iš kompanijos reikalavo konkurentams atskleisti savo intelektinę nuosavybę.

Kompanija pranešė, kad ji ir toliau stengiasi vykdyti ES teismo sprendimą ir veikti pagal ES įstatymus bei toliau bendradarbiauti su Europos Komisija ir jos ekspertais.

Tačiau norėdama pasiekti šį bendradarbiavimo lygmenį, ES pirma turėjo nubausti „Microsoft“ kompaniją už piknaudžiavimą monopolisto padėtimi operacinių sistemų rinkoje ir siekimu išstumti konkurentus iš rinkos. Iš viso kompanijai buvo skirta 1,68 mlrd. eurų (apie 5,9 mlrd. litų) baudų.

Tiesa, reikia pastebėti, kad sausio mėnesį Europos Komisija kompanijai iškėlė naują ieškinį, kuriame JAV programinės įrangos gigantė kaltinama piknaudžiavimu interneto naršyklių rinkoje. EK „Microsoft“ kompanijai suteikė aštuonias savaites, per ji turi atsakyti į pateiktus kaltinimus ir ji atmetė „Microsoft“ prašymą pasiaiškinti žodiniame jos bylos nagrinėjimo posėdyje.

Neigiamos „Microsoft“ technologijų dominavimo įtakos pavyzdžiu gali būti ką tik Portugalijoje užfiksuotas incidentas, dėl kurio Portugalijos atvirosios programinės įrangos asociacija nusprendė kreiptis į EK. Šios šalies viešųjų elektroninių paslaugų organizacija nusprendė sukurti viešųjų e-paslaugų portalą, paremtą „Microsoft Silverlight 2.0“ internetinių technologijų sistema. Automatiškai, naujojo portalo paslaugomis gali naudotis tik „Microsoft“ operacines sistemas bei naršykles naudojantys klientai. Kompanijos, kurios nesinaudoja „Microsoft“ programomis, negali dalyvauti visuomeniniuose konkursuose, nes paprasčiausiai negali prisijungti prie viešųjų paslaugų portalo.