Kompiuteriniai žaidimai gerina suaugusiųjų regą, sako JAV mokslininkai

BFL nuotr.

Suaugusieji, kurie žaidžia daug kompiuterinių veiksmo žaidimų, tikriausiai gerina savo regą, sekmadienį paskelbė JAV mokslininkai.

Pasak tyrėjų, kompiuterinių žaidimų poveikio tyrimo programoje dalyvavę asmenys žymiai geriau skyrė pilkos spalvos atspalvius, o ši savybė gali būti naudinga vairuojantiems sutemus.

„Paprastai siekiant padidinti jautrumą kontrastui dėvimi akiniai arba atliekamos akių operacijos – kitaip sakant, keičiamos akių optinės savybės“, – sakė Rochesterio (Ročesterio) universiteto Niujorke profesorė Daphne Bavelier (Dafni Bavaljė). Šios mokslininkės ir kitų bendraautorių studija buvo paskelbta žurnale „Nature Neuroscience“.

„Tačiau nustatėme, kad kompiuteriniai veiksmo žaidimai įpratina smegenis veiksmingiau apdoroti gaunamą vizualinę informaciją, o pagerėjimas jaučiamas kelis mėnesius netgi nustojus žaisti“, - sakė ji.

Atliekant šį tyrimą, mokslininkai padalino 22 studentus į dvi grupes. Viena grupė naudojo veiksmo žaidimus - kompanijos „Activision Blizzard Inc.“ šaudyklę „Call of Duty 2“ ir kompanijos „Epic Games“ to paties žanro žaidimą „Unreal Tournament 2004“. Antroji grupė naudojo kompanijos „Electronic Arts Inc.“ sukurtą strategiją „The Sims 2“, kuri, pasak tyrėjų, reikalauja mažesnės žvilgsnio ir rankų judesių koordinacijos.

Abi grupės per devynias savaites iš viso žaidė 50 valandų. Baigus tyrimą paaiškėjo, kad veiksmo žaidimus žaidę asmenys vidutiniškai 43 proc. geriau skyrė pilkos spalvos atspalvius, o „The Sims“ žaidėjų rega nepakito.

D.Bavelier nustatė, kad prisiekę veiksmo žaidimų gerbėjai 58 proc. geriau skiria nežymius kontrasto skirtumus.

„Žaidžiant veiksmo žaidimus žmonių smegenyse kinta vaizdo suvokimo mechanizmas. Tokie žaidimai iki ribų įtempia žmogaus regos sistemą, o smegenys prie to prisitaiko“, – nurodoma D.Bavelier pranešime.

Pasak mokslininkės, šis tyrimas atskleidė iki šiol nežinotą smegenų gebėjimą prisitaikyti ir rodo, kad kompiuteriniai veiksmo žaidimai gali veiksmingai papildyti kitas regos gerinimo priemones.

„Šiuo tyrimu nesiekėme išugdyti žmonėms geresnių įgūdžių“, – aiškino D.Bavelier. – (Anksčiau) koreguodavome akių optines savybes - siekiant pagerinti kontrasto suvokimą, skiriami akiniai arba lazerinė chirurgija.“

„Nustatėme, kad netgi be tokios korekcijos galima įpratinti smegenis geriau panaudoti iš tinklainės gaunamą informaciją“, – mokslininkė sakė duodama interviu telefonu.

Ar yra riba, kurią peržengus veiksmo žaidimų neigiamos savybės pranoksta jų teikiamą naudą?

„Jūsų regėjimo sistemai - tikriausiai ne. Visuomeniniam gyvenimui – galbūt“, – sakė D.Bavelier.

Kaip serveriams sunaudoti mažiau „geležies“?

Informacinių technologijų (IT) sistemų virtualizavimas šiandien yra viena iš dažniausių temų, minimų IT konferencijose bei specializuotose žiniasklaidos priemonėse. Tai technologija, kuri iš esmės transformuoja klasikinę IT infrastruktūrą bei padeda išspręsti vieną pagrindinių šios srities specialistų galvos skausmų – kaip efektyviai panaudoti įrangos resursus ir tuo pačiu sumažinti IT išlaidas.

Išlaidos nesibaigia tik įsigijimu

Taip jau istoriškai susiklostė, kad kiekviena didesnė aplikacija – el. pašto, duomenų bazės ar kitos sistemos – diegiama atskirame serveryje. Jei tai yra gyvybiškai svarbu verslui ir norima užtikrinti aplikacijos patikimumą bei našumą, ji diegiama ne viename, o keliuose serveriuose. Todėl auga tiek kompanijos serverių skaičius, tiek ir su tuo susiję kaštai.

Šiuolaikinis serveris įmonei nėra pats pigiausias pirkinys. Nepamirškime, kad išlaidos nesibaigia tik įsigijus patį serverį. Juk jį reikia patalpinti specialiai tam pritaikytoje patalpoje, prijungti prie esamo kompiuterių tinklo, o viso eksploatavimo metu laikyti įjungtą į elektros tinklą bei užtikrinti jo aušinimą. Kiekvieno papildomo serverio įsigijimas priverčia plėsti ir infrastruktūrą, o kai serveriai nebetelpa jiems skirtoje patalpoje, tenka susimąstyti ir apie papildomų įrengimą.

Pastaraisiais metais auganti elektros kaina dar labiau didina išlaidas, skirtas serveriui išlaikyti. Apskaičiuota, kad įprasto serverio per trejus metus (įprastai tokiam laikotarpiui įmonei pakanka serverio pajėgumų) sunaudojama elektros energija sudaro trečdalį jo kainos.

Galimybė iki 40 proc. sumažinti kaštus

Ar būtų galima sumažinti šias išlaidas, užtikrinant efektyvesnį serverių resursų panaudojimą? Tokias galimybes suteikia serverių virtualizacija. Daugelis įmonių Lietuvoje ją naudoja kol kas tik testavimui, tačiau pasitelkus šią technologiją ir verslo aplikacijoms, būtų galima net 40 proc. sumažinti IT infrastruktūros kaštus.

Įmonė, įsigijusi serverį, trejus metus išnaudoja vidutiniškai tik 15 proc. jo galimybių, kadangi į vieną serverį negalima įdiegti kelių operacinių sistemų ar verslo taikomųjų programų. Virtualizacija išsprendė šią problemą, leisdama vieno serverio išteklius panaudoti kelioms ar keliolikai sistemų aptarnauti, o intensyvaus vienos aplikacijos apkrovimo metu suteikti didžiąją serverio pajėgumo dalį būtent jai. Tuo metu kitos aplikacijos naudoja tik tiek resursų, kiek reikia funkcionalumui palaikyti. Taikant šią technologiją visų įmonės serverių ištekliai yra konsoliduojami ir gali būti panaudoti 80-90 proc. efektyvumu.

Kitas klausimas – ar technologija yra pakankamai patikima, kad bendrovė pasiryžtų tokiai IT infrastruktūros transformacijai? Pasaulinė praktika liudija, kad taip. Šiai technologijai yra daugiau nei 10 metų, o ja naudojasi visos didžiosios kompanijos, patenkančios į žurnalo „Fortune“ šimtuką. .

Virtualus niekuo nenusileidžia įprastiniam

Kaip vyksta visas diegimo procesas? Iš pradžių į serverius diegiama virtualizavimo programinė įranga, po to joje sukuriami virtualūs serveriai, o juose jau tradiciškai – operacinės sistemos, aplikacijos ir t.t. Tuomet galima sukurti norimą virtualių serverių skaičių, kurių kiekvienas bus izoliuotas ir veiks nepriklausomai. Tokiu būdu užtikrinamas saugumas – jei viename serveryje bus sukurti 6 virtualūs serveriai, o vienas iš jų dėl kažkokios priežasties (pvz., operacinės sistemos klaidos, viruso ar pan.) nustotų veikti, likę 5 ir toliau tinkamai funkcionuos.

Serveriai, kuriuose įdiegta virtualizavimo programinė įranga, sujungiami į aukšto patikimumo blokinius (angl. cluster), tai leidžia užtikrinti visų virtualių serverių veikimą, net jei sugestų fizinis serveris.

Iš esmės savo galimybėmis virtualus serveris niekuo nenusileidžia įprastiniam. Pagrindinis skirtumas, kad keli ar keliolika virtualių serverių naudoja tą pačią „geležį“ – vieno įprasto serverio pajėgumus. Todėl įmonei reikia rečiau pirkti naujus serverius, sumažėja investicijos į duomenų centrą bei išlaidos už sunaudotą elektros energiją ir aušinimą.

Darbui parengiamas per kelias valandas

Įmonei ar organizacijai prireikus naujo serverio, jo užsakymas, atgabenimas, sukonfigūravimas ir įdiegimas gali užsitęsti iki mėnesio ar net ilgiau. O visiškai parengti virtualų serverį darbui užtenka vos kelių valandų.

Pernai bendrovė „Blue Bridge“ taip pat įsidiegė virtualizacijos programinę įrangą. Įmonė keturiuose įprastuose serveriuose sutalpino 77 virtualius. Planuojama, kad investicijos į virtualizaciją dėl sumažėjusių kaštų atsipirks dar iki šių metų pabaigos

„Google“ pagaliau atskleidė serverių architektūros paslaptis

Nenuostabu, kad „Google“ projektų archiktektūra yra pagrindinis koziris konkurencingame versle. Tai yra ir bus viena svarbiausių sudedamųjų dalių, dėl kurių Google žengia viena koja priekyje esamiems konkurentams.

Duomenų centrai padaryti pagal individualius užsakymus. Kiekvienas serveris aprūpintas dvylikos voltų baterija, kuri leidžia atlikti „backup“ kopijas esant pagrindinio energijos šaltinio sutrikimams. Duomenų centrai talpinami standartiniuose laivybos konteineriuose, 1660 serverių bei energijos šaltiniai, kurių galia siekia iki 250 kilovatų.

Pagrindinis „Google“ pranašumas, yra energijos suvartojimas, tiksliau jo naudingumo kreivė. Jei didelis UPS‘as pasiekia 92% – 95% naudingumą, tai didelis energijos kiekis yra iššvaistomas. „Google“ sugebėjo išmatuoti tikrąjį energijos suvartojimą bei pasiekė 99,9% naudingumą.

„Google“ žiūri į ateitį bei siekia suskirstyti efeketyvų energijos panaudojimą lygmenimis. Tai nėra įprasta, jog atskleidžiamos detalės, esant tokiai ekonominei padėčiai. Nors Jai sako, jog „Google“ - tai šeštoji serverių karta, ir kad jie įsitikinę, jog „Google“ bus priekyje dėl šio efektyvaus energijos panaudijimo.

Į Marsą ruošiasi tyrimų lėktuvas

NASA į Marsą ketina nusiųsti ultralengvą tyrimų lėktuvą. Kodinis projekto pavadinimas ARES (Aerial Regional-scale Environmental Survey of Mars). Kaip kūrėjai teigia, tai tarpinis modelis tarp Marso palydovo bei raudonosios planetos paviršiumi važinėjančio Roverio. Projektuotas lėktuvas turi geriausias palydovo ir roverio savybes.

Apginkluotas aukštos rezoliucijos HD filmavimo kamera uodegoje, pajėgia apžvelgti platų horizonto kampą. Lėktuvo trauką reguliuos raketa, sparnų ilgis bus 6,5 metrų, kurie sulankstomi todėl lengvai telpa į Marso raketą nešėją.

Sudėtingiausia šio projekto užduotis – lėktuvą saugiai nugabenti į planetą bei jį ten paleisti.

Kelionė link Marso truks apie šešis mėnesius. Tik pasiekus Marso atmosferą lėktuvas bus išmestas bei išskleisti jo sparnai. Išsyk užkuriamas raketinis variklis ir kelionė bus pradėta.

ARES skris apie 1 mylią virš Marso paviršiaus, rinks duomenis bei ištirs kur kas daugiau plotų nei tai gali atlikti bet koks ratuotas Marso tyrinėtojas.

Talino robotų varžybose lietuviai iškovojo visas prizines vietas

Balandžio 4 d. Taline vyko „Baltic Robot Sumo”. Tai – robotų varžybos, kuriose kaunasi geriausi robotai iš trijų Baltijos valstybių – Lietuvos, Latvijos bei Estijos.

Pasirodo, jog lietuviai ne tik krepšinį žaisti moka. Šiame turnyre visos trys lietuvių (klaipėdiečių) komandos užėmė prizines vietas. Klaipėdos universiteto auklėtiniai užėmė pirmąją vietą, „LT-Robotics United” – antrąją, o inžinierių komanda pasivadinusi „Happy End” – trečiąją.

Tačiau kaip žaidžiamas šis paslaptingasis žaidimas?

Atrodo, viskas ganėtinai paprasta – be žmogaus pagalbos robotukas turi surasti priešą ir išstumti jį už ringo ribų. Tačiau iš tiesų viskas yra daug sudėtingiau. Be techninių žinių dar reikės ir strateginio mąstymo, taktikos, kaip „nukautuoti” priešą.

Kam čia pasakoti. Geriau pasižiūrėkite patys kaip viskas vyksta iš tikrųjų:

Greitai rinkoje pasirodys naujasis „Nokia E71x”

Iki šiol suomiškąjai „Nokia” sunkiai sekėsi konkuruoti JAV mobiliųjų telefonų rinkoje. Kaip matyti iš žemiau esančios iliustracijos, sulig kiekvienais metais „Nokia” užimamos rinkos dalis pasaulinėje arenoje didėja, o JAV atvirkščiai – mažėja:

To pasekoje, šių metų gegužės mėn. „Nokia” planuoja rinkai pasiūlyti naująjį „Nokia E71x” – kolkas ploniausią „išmanujį” telefoną (angl. smartphone) su QWERTY klaviatūra iš visos „Nokia” kolekcijos.

Naujasis telefonas panašus į populiarųjį „BlackBerry 8320”. Jame įdiegtas muzikos grotuvas, video kamera bei GPS sistema. Šis patrauklus telefonas bus pardavinėjamas vos už 100 JAV dolerių, taip siekiant prisivilioti „BlackBerry” ir „Apple” vartotojus.

Vis dėlto, to nepakaks. Populiaraus telefono „iPhone” gamintoja „Apple” buvo pirmoji, kuri pasiūlė nemokamai parsisiųsti naudingos programinės įrangos į telefoną. Anot specialistų, šis faktorius gali būti lemiamas renkantis „išmanujį” telefoną.

Kirminas „Conficker“ atrado naują plitimo būdą

ESET aptiko naują kirmino „Conficker“ atmainą, kuri nuo savo pirmtako skiriasi netikėta savybe. Anksčiau tam, kad save atnaujintų pasirinkdavęs kelis šimtus iš 50 tūkstančių vietų, dabar jis plinta naudodamasis kitu mechanizmu. Kirminas „Conficker“ ir jo sukurtas užkrėstų kompiuterių tinklas (angl. botnet) sukėlė nemažai susirūpinimo dėl saugumo visame pasaulyje.

„Conficker“ stebina naujomis atmainomis. Galima būtų net pamanyti, kad tai yra puikiai surežisuotas mokslinis tyrimas, nes jo kūrėjai elgiasi iš tiesų nelauktai ir stebina profesionalumu“, - sakė Darius Černeckis, pasaulinės kompanijos ESET saugumo sprendimus atstovaujančios bendrovės „NOD Baltic“ pardavimų vadovas.

Naujoji „Conficker“ versija, pasirodžiusi balandžio 7 dieną, save atnaujina „bendraudama“ su šia kenkėjiška programa jau užkrėstais kompiuteriais. Ji susideda iš dviejų dalių. Viena jų (angl. server part) pasinaudoja spraga „Windows“ operacinėje sistemoje ir įdiegia save kompiuteryje. Tuomet atsiunčiama antroji kirmino dalis (angl. client part) ir kompiuteris tampa užkrėstų kompiuterių tinklo dalimi.

Kenkėjiškos programos kodas įdomus tuo, kad atėjus gegužės 3 dienai pirmoji kenkėjiškos programos dalis automatiškai išsitrins. Tačiau likusi antroji dalis užtikrins, kad kompiuteris ir toliau liks užgrobtų kompiuterių tinklo dalimi.

Panašiai kaip ir ankstesnės šio kirmino versijos „Win32/Conficker.AQ“ naudojasi „Windows“ saugumo spraga „MS08-067“. Saugumo ekspertai rekomenduoja nuolat atnaujinti savo operacines sistemas ir naudoti antivirusines programas. Norintiems pasitikrinti ar jų kompiuteris nėra užkrėstas kirminu „Conficker“ ESET saugumo ekspertai sukūrė nemokamą jo pašalinimo įrankį „Conficker removal tool“ (http://download.eset.com/special/EConfickerRemover.exe).

Ateities kontracepcijai – sidabriniai prezervatyvai

Nanotechnologijos rado kelią ir į miegamuosius. Naujas išradimas tai putų tipo prezervatyvai, rašo techradar.com.

„Blue Cross“ kompanijos prezervatyvas skirtas moterims. Prezervatyvas gaminamas naudojant Amerikos mokslininkų sukurtą sidabro nanodalelių ir fizinės putodaros technologiją.“.

Kiekvieno prezervatyvo sudėtyje yra sidabro.

Prezervatyvu mokslininkai vadina specialių moterims skirtą putų mišinį. Suformuoto prezervatyvo koncentrate yra polivinilo alkoholio sakų ir sidabro nanodalelių. Sidabro nanodalelės tai antibakterinė medžiaga, kuria užpildomi oro kondicionieriai, padengiamos skalbimo mašinos ir vaikų pieno buteliukai.

„Dvigubo barjero technologija“ naudojama vidiniam purškimui, taip sutepant bei šalinant integracijos padarinius.

Po šio mokslininkų išradimo kilo nemažas aplinkosaugininkų susirūpinimas, jog sidabro nano dalelės gali patekti į vandens rezervus ir taip sunaikinti „gerąsias“ vandens bakterijas. Nėra jokių vartotojų teisių bei sveikatos organizacijų pripažinimo, kad galima ramiai naudotis šią priemonę. Tačiau bent jau kol kas dėl to jaudintis nereikėtų, nes šios prekės įsigyti nėra kur.

Jei ši mokslinė kontepliacija nėra per daug naivi, tuomet galimas daigtas jog ateityje išvysime ir tokio pobūdžio apsisaugojimo priemones.

Velykų kiaušiniai - nuo tradicijos iki meno

2008 m. Kovo 21 d.

Sintetiniai dažai ir lipdukai - tokios šiandien populiariausios velykinių kiaušinių marginimo priemonės. Su vartotojiška kultūra kovojantis "Kultūros uostas" prieš didžiąją pavasario šventę primena senąsias Velykų tradicijas ir pristato šiuolaikinių menininkių požiūrį į margutį.

Vėlių prabudimas ir Kristaus prisikėlimas

Velykos - kilnojama šventė, švenčiama pirmąjį Mėnulio pilnaties sekmadienį po pavasario lygiadienio. Velykų pavadinimas kilęs iš žodžio "vėlės". Mūsų protėviai tikėdavo, kad, atėjus pavasariui, vėlės atsikelia iš žemės. Todėl Velykų dieną lankydavo mirusiųjų kapus ir nunešdavo jiems maisto - kiaušinių.

Atėjus krikščionybei Velykų šventė sutapatinta su Kristaus prisikėlimu iš numirusiųjų po nukryžiavimo, kaip tai aprašyta Naujajame Testamente. Šią dieną krikščionys džiūgauja, švęsdami Dievo sūnaus pergalę prieš mirtį (šėtoną), tačiau Velykų šventėje išliko ir daug pagoniškų elementų. Svarbiausias jų - margučiai.

Lietuvoje, kaip ir daugelyje pasaulio tautų, margučiai nuo pagonybės laikų simbolizavo gyvybės atsiradimą, vaisingumą, kosmosą. Žmonės tikėdavo, kad pradaužus kiaušinį iš jo išlenda gemalu pasivertusios gyvatės gyvybė.

Tautosaka byloja apie kiaušiniui teikiamą magišką galią: lietuviai žemdirbiai pirmoje išartoje vagoje XIX a. pabaigoje dar aukodavo kiaušinį Žemynai, po žiemos pirmą kartą per Jurgines į laukus išgenami gyvuliai turėdavo peržengti po tvarto slenksčiu padėtus du nedažytus ir du margintus kiaušinius. Jei šie nesuduždavo, tikėta, kad gyvuliai bus sveiki ir gražūs.

Velykoms skirtos etnomokyklėlės užsiėmimuose su senaisiais papročiais susipažino daugiau kaip 200 uostamiesčio vaikų

Krikščionybės laikais margučiai tapo Kristaus prisikėlimo, žmogaus dvasinio atgimimo simboliais.

Lietuvoje velykiniai kiaušiniai dažniausiai buvo marginami rašytiniu (vašku), skutinėtiniu ir tepliotiniu būdu.

Tautodailininkė Jadvyga Albrektienė, visą mėnesį prieš Velykas vedusi Klaipėdos etnokultūros centro inicijuotus Velykų etnomokyklėlės užsiėmimus, pastebi, kad šiandien ikimokyklinio amžiaus vaikai jau nežino nė vieno iš šių velykinių kiaušinių marginimo būdų.

Kad mamos mylėtų...

Ką reiškia Velykos, margučiai, kaip jie dažomi, paklausinėjome į etnomokyklėlės užsiėmimą atėjusių etnokultūrinės pakraipos lopšelio-darželio "Volungėlė" priešmokyklinės grupės vaikų.

"Velykos yra šventa šventė, nes per ją valgome daug kiaušinių. Dar auklėtoja sakė, kad per Velykas kiaušinius reikia dėti ant kapo. Namuose dažau kiaušinius su mama. Į jos nereikalingą kojinę įdedame ryžių, kiaušinį ir česnakų, oi ne, svogūnų lukštų ir verdame. Ir tada kiaušinis būna spalvotas", - aiškino Ligita.

"O aš namuose įmerkiu kiaušinius į dažus, o paskui lipdukais apklijuoju", - pasigyrė Modestas.

Emilija, demonstruodama užsiėmimo metu vašku išmargintus kiaušinius, tvirtino, kad tai ne pirmas jos susidūrimas su vašku.

"Namuose esu marginusi kiaušinius su vašku. Močiutė mane mokė. Bet jau seniai tai buvo. O su mama dažome kiaušinius su svogūnų lukštais. Mano kiaušinis raudonas. Ši spalva reiškia kraują, o geltona - saulę. Aš su vašku nupiešiau ant kiaušinio saulutę ir gėlytes ir labai patiko su vašku taškučius dėlioti. Bet kodėl reikia kiaušinius per Velykas dažyti - nežinau..."

Olivija sakė, pirmą kartą kiaušinius vašku marginanti. "Namuose marginu juos su vandeniniais dažais, o paskui valgau. Velykos man patinka, nes tai yra šventė, ateina daug svečių. Manau, todėl dažome kiaušinius, kad svečius pavaišintume."

O Eimantas įsitikinęs, kad vaikai dažo velykinius kiaušinius dėl to, kad juos mamos mylėtų.

Tuo tarpu Rokas braukė ašarą, pakišęs ranką po šaltu vandeniu. "Daugiau kiaušinių jokių nemarginsiu, nusideginau pirštelį."

Sugrįš prie šaknų

"Nuo seno kiaušinių marginimo tradicijos būdavo perduodamos šeimoje. Iš anksto būdavo ruošiami augaliniai dažai. Didįjį šeštadienį visa šeima susėsdavo ir margindavo kiaušinius, lenktyniaudavo kieno bus gražesnis. Dabar nei tėveliai nei seneliai tam negaišta laiko - paprasčiausiai nudažo kiaušinius sintetiniais dažais, o vaikai juos apklijuoja parduotuvėje pirktais lipdukais. Dauguma vaikų apie senovinius kiaušinių marginimo būdus sužino ir jų išmoksyta tik mokykloje", - kalbėjo tautodailininkė.

Vis dėlto pokalbininkė pastebi, jog anksčiau ar vėliau žmonės sugrįžta prie savo šaknų, tradicijų. "Mano buvę mokiniai, kuriuos kažkada supažindinau su kiaušinių marginimo būdais, dabar gyvenantys užsienyje, dažnai skambina ir teiraujasi, kaip margučius dažyti. Jie ilgisi lietuviškos dvasios, nori perduoti savo tautos tradicijas vaikams", - pasakojo J. Albrektienė.

Klaipėdos etnokultūros centro velykiniuose užsiėmimuose tautodailininkė daugiau kaip 200 vaikų supažindino su kiaušinių marginimo vašku būdu. Verbų meistrė šiuo tautodailės žanru, kuriame susipina grafikos ir tapybos elementai, susidomėjo tik vyresniame amžiuje.

"Aš pati gimusi prie Kražių. Mano gimtajame kaime populiariausias velykinių kiaušinių marginimo būdas buvo skutinėjimas. Dabar skutinėti dažytus kiaušinius labai patogu su popieriaus rėžtuku. Ašmenis reikėtų užfiksuoti su kokia vinute, kad nejudėtų ir skutinėti įvairiausius raštus. Kai peiliukas atšimpa - galiuką nulauži ir toliau skutinėji."

Paprasčiausias būdas marginti kiaušinius, pasak J. Albrektienės, - apvynioti juos įvairiais augalais, įdėti į nailoninę kojinę ir merkti į dažus. Augalėlio atspaudas lieka nenusidažęs.

"Kiaušinių rašymas vašku - sudėtingesnis, tačiau, ko gero, pats įdomiausias ir originaliausias būdas", - mano tautodailininkė ir pažeria keletą praktinių patarimų, kad velykiniai margučiai būtų stiprūs ir gražūs.

Marginimas vašku

Patys stipriausi yra maži kiaušiniai, nes juose mažiau turinio, stipresni lukštai. Kiaušinius reikia iš vakaro pamerkti į šaltą vandenį, po to labai gerai nuplauti su muilu ir išvirti. Virti reikia ant silpnos ugnies iki 12-15 minučių. Išvirtus perlieti šaltu vandeniu.

Vašką, sudėtą į mažą metalinį indelį, reikia šildyti virš žvakės. Puikiai tinka aromatinė žvakidė. Rašymo įrankis - tai paprastas pieštukas, į kurio galą įsmeigta adatėlė. Kiaušinį reikia laikyti delnuose, kad būtų šiltas, įrankį merkti į skystą vašką ir iš karto piešti ant kiaušinio.

Kiaušinis turi būti marginamas simetriškais raštais - taškeliais, kryželiais, saulutėmis, gyvatėlėmis, širdelėmis, užrašais "aleliuja". Saulutės ant kiaušinių simbolizuoja viltį, žvaigždutės - šviesą, žalčiukai - gyvybę.

Išmargintus kiaušinius įmerkti į drungnus dažus. Jiems nusidažius galima vėl marginti vašku ir vėl merkti į kitos spalvos dažus. Tada margutis bus su kelių spalvų raštais.

Kad spalva būtų ryškesnė, pasak tautodailininkės, reikia į dažus įberti druskos arba įpilti acto. Kiaušinius dažyti galima svogūnų lukštų, įvairių žolynų, šieno pakratų nuoviru.

Naudojant sintetinius dažus 1 dažų pakeliui reikia 1 stiklinės vandens, 1 šaukšto acto.

Raudona kiaušinių, jų raštų spalva simbolizuoja gyvybę, žalia - bundančią augmeniją, geltona - prinokusius javus, juoda - žemę, mėlyna - dangų.

Kaunietė keramikė Eglė Česonytė ir klaipėdietė dizainerė bei fotografė Neringa Bumblienė Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro Meno kiemo dirbtuvėse prieš šv. Velykas pristatė savo konceptualų požiūrį į margučius.

Porcelianiniai kiaušiniai

Viena įdomiausių porceliano srities kūrėjų, tarptautinių parodų, porceliano simpoziumų ir konkursų organizatorė E. Česonytė praeitą savaitgalį uostamiesčio meno mėgėjus pakvietė į išskirtinį porceliano dekoravimo seminarą.

Jame klaipėdiečiai turėjo progos stebėti, kaip liejamas porcelianas, ir patys įvairiaspalvėmis glazūromis, auksu, faktūrine mase dekoravo porcelianinius puodelius bei kiaušinius.

Porceliano technika šiandien skaičiuoja jau daugiau nei tūkstantį metų. Kinijoje porcelianas vadintas "dieviškuoju akmeniu". Stiprus kaip akmuo, skaidrus kaip mėnulio šviesa, tačiau šiltas kaip saulės spindulys. Kiekvienas prancūzo juvelyro Peterio Karlo Faberžė sukurtų velykinių kiaušinių kolekcijos Rusijos carų dinastijai egzempliorius šiandien vertinamas milijonais. Vokietijoje porceliano tradicijas puoselėjo Meiseno porceliano fabrikas. Lietuvoje, pasak E. Česonytės, porceliano dekoravimo tradicijos nėra senos ir labiausiai siejamos su nuo 1981 m. veikiančiu "Jiesios" porceliano fabriku.

"Senose fotografijose man teko matyti keraminių margučių, tačiau jie buvo vertinami kaip žaislai, ne kaip meno kūriniai", - sakė E. Česonytė. Šios menininkės kūryboje porcelianinis kiaušinis atsirado maždaug prieš šešerius metus.

"Mano kiaušiniai panašūs į žmogeliukus, angeliukus. Jie su rankytėmis, kojytėmis, akytėmis, su įvairiais užrašais, palinkėjimais. Tai nėra tradiciniai Velykų margučiai, jų ant stalo nepadėsi ir neparidensi", - juokėsi dailininkė.

"Kodėl ne? Dekoruotas porcelianinis kiaušinis gali tapti puikia velykine dovana ir tikrai papuoš mūsų velykinius stalus", - prieštaravo į kūrybinius užsiėmimus atėję klaipėdiečiai. Iš anksto menininkės išlietas kiaušinių formas jie dekoravo zuikiais, širdelėmis, gėlėmis, lapeliais, rašė ant jų velykinius linkėjimus savo artimiesiems.

Kiaušiniai su plaukais

Užvakar Meno kiemo dirbtuvėse (Daržų g. 10/ Bažnyčių g. 4) jauna menininkė Neringa Bumblienė pristatė žiūrovams savo fotografijų parodą "Lukštas".

"Man atrodo, jog Velykos šiandien žmonėms neturi jokios sakralinės prasmės, tai tik kiaušinių dažymo bumas. Pagalvojau, ką man asmeniškai reiškia kiaušinių dažymas taškiukais, trikampiukais, kitais tradiciniais ornamentais. Kaip menininkė turiu savo požiūrį į kiaušinių dekoravimą. Jį ir išsakau šia savo paroda", - apie ekspozicijos idėją kalbėjo autorė.

"Photoshop" programa apdirbtose fotografijose N. Bumblienė kiaušinio lukštą lygina su žmogaus oda, jos dariniais. Lukšto paviršiuje atsiranda odos poros, raukšlės, plaukai, krūtų speneliai ir kita.

"Visi žinome, kad kiaušinis yra pavasario simbolis. Ar susimąstome kodėl? Todėl, kad jo viduje bręsta gyvybė. Kiaušinio lukštas, kaip ir žmogaus oda, yra mūsų esaties kiautas. Gal kartais slepiame save po kietu kiautu, laukdami, kol pajėgsime subrandinti savąjį "aš" atšiauriam pasauliui..." - kalbėjo N. Bumblienė apie parodos koncepciją.

N. Bumblienės paroda "Lukštas" veiks iki balandžio 19 d. Kadangi paroda eksponuojama Meno kiemo dirbtuvių languose - ją galima apžiūrėti darbo dienomis ir per šventes, bet kuriuo paros metu.