Ateityje odontologų gali ir nebereikėti

Naujausias mokslininkų atradimas gali iš esmės pakeisti odontologų darbo specifiką, o galbūt leistų iš vis jų atsisakyti.

Blogiausiu atveju atradimas padės atsisakyti skausmingų ir brangiai kainuojančių dantų taisymo procedūrų.

Tokias prielaidas leido daryti neseniai mokslininkų atrastas genas atsakantis už dantų augimą. Anksčiau šis genas, pavadinimu Ctip2, buvo žinoma, jog atsakė už imuninę sistemą, odos bei nervų kūrimąsi.

Naujausi Oregono(JAV) valstijos Universiteto tyrimai rodo dar vieną šio geno funkciją – dantų augimą.

Šį atradimą mokslininkai padarė augindami šio geno neturinčias peles. Laboratorinės pelės gimė su rudimentiniais dantimis, kurie nebuvo padengti emale.

Tai pirmas kartas kuomet rastas esminis raktas kontroliuojantis amebolastų – ląstelių formuojančių emalį – augimą.

Ateityje panaudojus šias genų inžinerijos žinias bei apjungus jas su kamieninių ląstelių tyrimų žiniomis būtų galima auginti žmogaus dantis tada, kai jų prireiktų – teigia mokslininkai.

Nanotechnologinis prietaisas padės diabetikams

Yra net keletas įmantrių būdų pasitikrinti gliukozės kiekį kraujyje, tačiau technologijų specialistai sako, jog jie dar niekuomet nėra matę nieko panašaus.

Masačiūsetse įsikūrusi „Draper Laboratories“ išrado naują įtvirtinamą nano sensorių, kuris, pasak mokslininkų gali tiesiog tų skaudžių dūrių, kuriuos kasdien reikia iškęsti daugeliui visų diabetikų.

Pavadintas „įšvirkščiamasis nanotechnologinis rašalas“ gali būti patalpintas po oda, visiškai panašiai kaip tatuiruotė. Šis prietaisas gali būti vos tik kelių milimetrų dydžio!

Naujojo prietaiso testavimas, pasak mokslininkų prasidės labai greitai. Tai veikiausiai reiškia, jog prietaisas naudotis žmonėms bus paruoštas mažiausiai po kelerių metų. O per šį laiką galime pasvajoti, pamąstyti kaip tas prietaisas atrodys.

Kosmose aptikta „Dievo akis“

Europos Pietinės observatorijos Čilėje astronomai pirmą kartą taip aiškiai nufotografavo už 700 šviesmečių nuo Žemės Vandenio žvaigždyne esantį Sraigės ūką (NGC 7293). Ši kosminė „Dievo akis“ – mėlynas vyzdys, baltos spalvos baltymas, kūno spalvos vokai – sudaryta iš centrinės žvaigždės „nusimesto“ dujų apvalkalo, kuris susimaišė su dulkėmis. Pasak astronomų, tai įprastas į mūsų Saulę panašių žvaigždžių gyvenimo etapas, prieš joms pavirstant vadinamosiomis baltosiomis nykštukėmis.

Atstumas nuo vieno „akies“ krašto iki kito yra toks didelis, kad šviesai prireikia 2,5 metų jam įveikti. Pasak astronomų, naujoji nuotrauka yra tokia kokybiška, kad „akies“ obuolyje gerai matyti tolimos galaktikos.

Kenijoje rasta prieš 1,5 mln. metų vaikščiojusių žmonių protėvių pėdsakų

Antropologai Kenijoje rado senovinių suakmenėjusių pėdsakų, kurių amžius - 1,5 mln. metų ir kurie yra ankstyviausias žinomas įrodymas, jog mūsų dvikojai protėviai vaikščiojo kaip šiuolaikiniai žmonės, sakoma ketvirtadienį paskelbtoje studijoje.

Pėdsakai buvo aptikti dviejuose nuosėdinių uolienų sluoksniuose netoli Kenijos šiaurėje esančio Ilereto miesto. Mokslininkai nustatė, kad šiuos atspaudus palikusios pėdos pagal anatomiją beveik nesiskyrė nuo šiuolaikinio žmogaus.

Pasak studijos autorių, Kenijoje rastus pėdsakus paliko darbštieji žmonės (Homo ergaster) arba ankstyvosios atmainos statieji žmonės (Homo erectus). Jie buvo pirmieji hominidai, kurių ilgos kojos ir sutrumpėjusios rankos atitinka dabartinio protingojo žmogaus (Homo sapiens) kūno proporcijas.

Pėdsakai suteikė duomenų apie minkštųjų audinių pavidalą ir struktūrą, o fosiliniai kaulai paprastai tokios informacijos paprastai neatskleidžia, aiškino žurnale „Science“ paskelbto straipsnio pagrindinis autorius Matthew Bennettas (Metjus Benetas) iš Didžiosios Britanijos Bornmuto universiteto.

M.Bennettas nuskenavo ir sukūrė skaitmeninį suakmenėjusių pėdsakų modelį, kad juos būtų galima objektyviai palyginti su dabartinių žmonių ir kitų iškastinių hominidų pėdsakais.

Viršutiniame nuosėdinių uolienų sluoksnyje rastos trys pėdsakų grupės: dviejų individų pėdsakai, kuriuos sudarė po du atspaudus, vienas pėdsakas iš septynių atspaudų, taip pat keletas pavienių atspaudų.

Kitame nuosėdų sluoksnyje, kuris buvo 5 metrais giliau, išliko vienas pėdsakas, kurį sudarė du atspaudai, taip pat vienas mažas atskiras atspaudas, kuris, autorių nuomone, tikriausiai priklauso vaikui.

Visų pėdsakus palikusių individų kojų nykščiai buvo nukreipti lygiagrečiai kitiems pirštams - kitaip negu žmoginių beždžionių, kurių atsilošę nykščiai padeda įsikibti į medžių šakas.

Ilerete rasti pėdsakai taip pat rodo, kad pėdos skliautas jau buvo gerai išsivystę, o kojų pirštai trumpi, panašūs į dabartinių žmonių. Šie požymiai paprastai siejami su gebėjimu vaikščioti dviem kojomis.

Tanzanijoje, Etiopijoje, Kenijoje ir Pietų Afrikos Respublikoje rasta keletas Homo ergaster ir Homo erectus fosilijų, kurių amžius maždaug toks pats, kaip ir Ilerete aptiktų pėdsakų.

1978 metais britų archeologė ir antropologė Mary Leakey (Meri Liki) Tanzanijos Letolio vietovėje rado prieš 3,6 mln. paliktų pėdsakų. Manoma, kad juos paliko ankstyvesnei žmogaus evoliucijos šakai priklausantys hominidai - australopitekai (Australopithecus afarensis), kurių pėdos skliautas buvo plokštesnis, o nykštys atsilošęs ir labiau panašus į žmoginių beždžionių.

Egipte japonų archeologai rado keturis medinius senovinius sarkofagus

Egipte japonų archeologai rado keturis medinius senovinius sarkofagus ir kelias archeologines vertybes, kurių amžius siekia 3 300 metų, ketvirtadienį pranešė šalies vyriausybė.

Grupė tyrėjų iš Tokijo Vasedos universiteto rado kelias kapavietes Sakaros nekropolyje – senovės miesto Memfio valdytojų laidojimo vietoje, esančioje 25 km į pietus nuo Kairo, sakoma Aukščiausiosios senienų tarybos pranešime.

Sakara garsėja kaip vienas turtingiausių Egipto archeologinių vertybių šaltinių. Archeologai sako, kad daug lobių dar tebėra palaidota po smėlynais.

Sarkofaguose nebuvo mumijų, nes kapavietės buvo išplėštos dar senovėje, bet originalūs juodos ir geltonos spalvų egiptiečių dievų piešiniai išliko.

Kape taip pat rastos trys medinės kanopos – specialūs indai, į kuriuos senovės egiptiečiai dėjo išimtus vidaus organus, tai pat keturios dėžutės ušebtams - mažoms tarnų, kurie pomirtiniame pasaulyje turi už šeimininką dirbti įvairius darbus, statulėlėms, sakoma pranešime.

Viena dėžutė ušebtams puikiai išsilaikė, anksčiau nebuvo atidaryta, bet dauguma iš 38 joje buvusių medinių statulėlių buvo sulaužytos. Ši dėžutė priklausė vyro vardu Tutas Bashu (Tutas Bašus) sarkofagui.

Kitame sarkofage buvo palaidotas žmogus vardu Ari Saraa. Daugiau detalių apie mirusiuosius pranešime nepateikiama, bet sakoma, kad tai yra Vėlyvojo laikotarpio (maždaug 1 300-300 metų pr.m.e.) kapai.

Naujas vaistas padės geriau valdyti biologinį miego laikrodį

Daugelis žmonių didėjant gyvenimo tempams vis mažiau dėmesio skiria tokiems elementariems sveikatos pagrindu esantiems dalykams kaip miegas.

Sutrikęs miego režimas yra vienas pagrindinių geros sveikatos priešų. Problema tame, jog sutrikus miego režimui, prireikia daug laiko jį atstatyti. „Išsimušusį“ biologinį laikrodį nėra taip lengva persukti atgal, todėl šios problemos sprendimu užsiemė mokslininkai.

Tyrėjų komanda sudaryta iš mokslininkų iš įvairių universitetų bei gydimo įstaigų teigia atradę naują vaistą, kuris padeda, kad ir dienos metu žmogaus organizmui pasakyti, jog laikos miegoti.

Vaistas pavadinimu Tasimelteonas, paprastai tariant, numuša vidinį laikrodį taip, kad žmogui atrodo, jog dabar pats tinkamiausias laikas nusnūsti. Tokio vaisto pagalba itin aktyvų protinį ar fizinį darbą dirbantys žmonės galėtų per prievartą isėtis.

Tasimelteonas veikia panašiai kaip melatoninas – hormonas kurį žmogaus organizmas išskiria nakties metu.

Hubble užfiksavo trijų galaktikų kovą „rūke“

Kosminiam teleskopui Hubble pavyko nuvofotgrafuoti tris tarpusavyje savo gravitaciniais laukais besikaunančias galaktikas. Ši kova anot astronomų gali pasibaigti vienos iš šių galaktikų plyšimu pusiau.

Kova vyksta „Pietinės žuvies“ žvaigždyne, o atidžiau patyrinėjus nuotraukas galima įžiūrėti tarp galaktikų tvyrantį ruką. Tai anot mokslininkų yra dujos, kurios juda tarp galaktikų.

NASA tiki, jog šioje kovoje išliks tik dvi iš trijų galaktikų, o kovoje atsiradę galaktikų likučiai padės formuotis naujoms žvaigždėms.

Hubble kosminis teleskopas yra tarptautinis NASA(JAV) bei Europos Kosmoso Agentūros projektas.

Beprasmiškiausių robotų TOP – 5

5. Robotas „žmogus voras“. Iš pradžių jis suvinioja žmogų voratinkliu, vėliau jį „taranuoja“ iki tol, kol žmogus praranda sąmonę:

4. Robotas „šaukštas“. Puiki alternatyva pavargusioms namų šeimininkėms. Jei į robotą “įmaišysit” spagečių, šis spagečiais jus ir pavaišins. Įdėsit dar - pavalgydins, dar - jūs sprogsit nuo vidinio kraujavimo:

3. Robotas „nesusipratėlis“. Neapsikvailinkit, šį robotą sukūrė ne NASA. Aparačiukas gaudo radioaktyvius spindulius ir atitinkamai pagal jų kiekį spaudžia po savimi esančius mygtukus su savo smailiomis kojytėmis. Neklauskit kodėl:

2. Robotas „Da Vinčis“. Šis robotas pretenduoja tapti geru chirurgu, galinčiu „nuobliuoti“ nuo jūsų veido spuogus. Tačiau kol kas šis robotas greičiau jus nužudys, juolab, kad gydo jis su aštriausiais peiliais:

1. Robotas „Big Dog“. Grėsmingiausias robotas, pasižiūrėkite patys:

Daugkartinio naudojimo erdvėlaivio HOTOL sugrįžimas

Nors „Shuttle“ programą planuojama nutraukti jau 2010 metais, tai tikrai nebus daugkartinio naudojimo erdvėlaivių pabaiga. Šių metų pradžioje Europoje prisimintas senas devintojo dešimtmečio vidurio projektas pavadinimu HOTOL.

HOTOL projektą 1984 metais inicijavo Didžiosios Britanijos vyriausybė - tuo pat metu, kai JAV intensyviai į priekį „stūmė“ savąją „Shuttle“ programą. Priešingai nei „šatluose“, šiuose daugkartinio naudojimo erdvėlaiviuose buvo suplanuota naudoti horizontalaus pakilimo ir nusileidimo principą, o vietoj klasikinės raketų technologijos pritaikyti pažangius to meto reaktyvinių lėktuvų variklius. Tada šis sumanymas buvo toks „karštas“, kad net pačios JAV vyriausybė slaptai analizavo galimybę panaudoti šią technologiją patiems. Tačiau projekto mastai buvo kiek per dideli net Didžiajai Britanijai, kuriai būtų tekusi esminė finansinė projekto našta; be to, šalies gynybos ministerija pagrįstai abejojo tokios iniciatyvos naudingumu valstybei, todėl idėjos galiausiai buvo atsisakyta.

Šiandien ties HOTOL projekto „prikėlimu“ dirba kompanija „Reaction Engines“. Tiesa, projektui suteiktas naujas pavadinimas - „Skylon“. Kompanijoje dirba nemaža dalis su HOTOL projektu reikalų turėjusių inžinierių, o Europos Sąjunga jau išskyrė 8,7 milijonų dolerių biudžetą pirmiesiems darbų etapams įvykdyti. Projektą ir detalų pradinio finansavimo planą „Reaction Engines“ pristatė 2009 vasario 19 dieną.
„Skylon“ ilgis turėtų būti apytiksliai tarp 60 ir 70 metrų. Jis turėtų sugebėti į žemutinę Žemės orbitą pakelti apie 7000kg naudingą krovinį - tam numatyta naudoti maždaug 4,5m skersmens vidinį angarą. Kol kas daugiau techninės informacijos apie „Skylon“ nepateikiama.

Apie robotus retro stiliumi (II dalis)

„Manipuliatoriai yra plieninės rankos, kurios paima degtukų dėžutę, ją atidaro, išima degtuką ir jį uždega” – I. Artobolevskis

Straipsnių ciklo pirmoje dalyje pristačiau ganėtinai keistoką iniciatyvą – apdulkėtoje knygų lentynoje suradęs seną, 1977-iais parašytą knygą „Susipažinkime – robotai” (ru. molodaja gvardija), nusprendžiau parašyti sutrumpintą šios knygos versiją.

Be nedidelės įžangos užsiminiau ir apie tai, kaip 156 garsiausi technikos ekspertai desperatiškai ieškojo „roboto” apibrėžimo, bet nieko geresnio už „sistemas, gebančias mokytis” taip ir nesugalvojo.

Šiandien tęsiu pasakojimą apie robotus ir jų atsiradimą. Mokslininkai išskiria tris priežastis, nulėmusias robotų susikūrimą:

Priežastis nr. 1 – atominė energija

1938 m. du Vokietijos mokslo vyrai – Otas Hanas bei Frydrichas Štrasmanas – atrado naują fizikinį reiškinį, pavadintą „grandinine reakcija”. Jiedu suprato, jog „bombarduojant” neutronus išskiriamas didžiulis kiekis energijos. „Grandininė reakcija” tapo atominės energijos pamatu.

Praslinkus vos septyneriems metams Japonijos miestai kentėjo nuo pirmųjų atominių bombų. Dar po dešimties metų - pirmoji atominė elektrinė. Dar vėliau – pirmasis atominis ledlaužis. Atominės energijos reikšmė išaugo.

Galiausiai, atradimas „pagimdė” energetikos problemą. Jai išgauti reikėjo (ir tebereikia) darbo jėgos, kuri dirbtų pavojingus darbus: šachtininkai, naftos transportuotojai. Ne visus darbus gali padaryti žmonės, tad reikia ir technikos. Reikia mechaninių rankų, arba kitaip – robotų.

Priežastis nr. 2 – povandeninis pasaulis

1955 m. sausio 17 d. po vandeniu paniro pirmasis povandeninis laivas „Nautilus”. Nuo tada buvo galima plaukioti po vandeniu praktiškai visą laiką. O plaukioti tikrai yra dėl ko: 80 mln. tonų žuvies, 150 tūkst. skirtingų gyvūnų rušių, o kur dar pats povandeninis grožis..

Vis dėlto ir čia neišvengta bėdų. Narui leidžiantis ir kylant į paviršių, slėgis vidinėse žmogaus organizmo ertmėse turi susilyginti su išoriniu vandens slėgiu. Dėl šios priežasties narui pabuvus vandenyje dvi valandas 40 metrų gylyje, jo iškėlimo į paviršių laikas siekė net 4 valandas (priminsiu, jog knyga parašyta prieš 32 metus).

Tačiau žmogus smalsus – nori pasiekti nors ir tūkstančio metrų gylį. Problemai išspręsti reikėjo įrenginio, galinčio atlikti visus žmogaus judesius. Atsakymas – robotas.

Priežastis nr. 3 – kosminė erdvė

1957 m. spalio 4 d. į kosmosą paleistas pirmasis satelitas, o 1968-iais pirmasis žmogus pabuvojo Mėnulyje. Dabar kosminėje erdvėje skraido tūkstančiai palydovų – dirbtinių dangaus kūnų.

Kosmosas – dar viena viliojanti vieta, kur norėtų pabuvoti žmogus. Bet ir be šių svajų žmonija turi problemų.

Tuo metu kosmose skraidė tūkstančiai palydovų, kurie sensta, kuriuos reikėjo taisyti. Reikėjo kažkaip pratęsti tų „kūrinių” gyvenimą – apžiūrėti, suremontuoti, pakeisti kai kurias dalis, mazgus ir pan. Tikriausiai dabar jau patys įvardinsit kas galėtų atlikti šiuos darbus. Ogi robotas!

Apie roboto pirmtakus – Ievą su Adomu, saulės laikrodį, nešiojamąjį laikrodį ir elektroninė skaičiavimo mašiną – trečioje šio straipsnių ciklo dalyje.

Ambicingi tikslai: pilnavertiškus pojūčius atkuriantis virtualios realybės įrenginys

D. Britanijos mokslininkai žada po 3 - 5 metų sukurti pirmąjį asmeniniam naudojimui skirtą virtualios tikrovės generavimo prietaisą, kuris galės imituoti visas žmogaus jusles.

Toks virtualios realybės šalmas, skirtingai nuo dabartinių šios paskirties įrenginių, galės ne tik perduoti vaizdą ir garsą, bet ir kvapą, skonį bei lytėjimo pojūčius. Tai reiškia, kad savo namuose esantys vartotojai galės patirti tikroviškus medžioklės Afrikoje, pasivaikščiojimo po pievą Alpėse ar poilsio Karibų paplūdimyje pojūčius.

Mokslininkų teigimu toks prietaisas suteiks galimybę bendrauti su kitame pasaulio krašte esančiais artimaisiais ir draugais taip tikroviškai, tarsi jie būtų tame pačiame kambaryje, rašo britų dienraštis „Daily Mail“. Jis taip pat suteiks galimybę studentams patirti, kaip žmonės gyveno senovės Egipto, Romos ar Graikijos laikais.

Juslinę informaciją perduodančio įrenginio kūrimo projektą, pavadintą „Link realios virtualybės“, vykdo D. Britanijos Jorko ir Varviko universitetų mokslininkai. Jie tvirtina sukaupę pakankamai patirties ir žinių, kad galėtų įgyvendinti savo sumanymą paversti virtualią realybę tokia tikroviška, kad ji nesiskirtų nuo fizinės tikrovės. Projekto tikslas ambicingas: naująjį prietaisą naudojantys virtualūs turistai laiko ir erdvės kelionėse esą turės patirti „visiško panirimo“ pojūtį ir „seanso“ metu nepajėgs atskirti, ar tai, ką jie mato, girdi, užuodžia, ragauja ar liečia, yra tikra, ar ne.

Šis sumanymas nėra vien futurologinė vizija: šią savaitę Londono Olimpijos konferencijų centre surengtoje parodoje „Pioneers 09“ Jorko ir Varviko universitetų tyrėjai pristatė pirminį „Virtual Cocoon“ pavadinto „juslių televizoriaus“ modelį.

Šiame šalmo pavidalo įrenginyje, kuris bevieliu ryšiu sujungtas su kompiuteriu, perduodančiu duomenis apie virtualų pasaulio modelį ar realaus pasaulio „fragmentą“, įrengtas didelės raiškos dinaminis ekranas, atkuriantis iki 10 kartų tamsesnius ir 30 kartų šviesesnius vaizdus, nei dabartiniai televizoriai. Integruota garso sistema vartotoją panardina į visiškos aprėpties efektą, sukuriantį natūralios klausos iliuziją.

Kvapai į „Virtual Cocoon“ perduodami palei nosį išvestu vamzdeliu, kuriuo atkeliauja iš reikiamų komponentų šalmo „laboratorijoje“ sumaišyti aromatai. Lytėjimo informaciją perteikia karštą ar šaltą orą į veidą pučiantys ventiliatoriai, imituojantys virtualaus klimato sąlygas, bei papildomi pirštinių pavidalo manipuliatoriai, kuriais galima liesti ir judinti virtualius objektus. Atmosferos drėgmė imituojama specialiu drėkintuvu.

Palei burną esančiu vamzdeliu „įšvirkščiamas“ reikiamas svarbiausius skonio pojūčius – kartumą, saldumą, rūgštumą, sūrumą – imituojančių medžiagų mišinys, leidžiantis „skanauti“ virtualius maisto produktus.

Pasak britų tyrėjų, pagrindinis jų tikslas – optimizuoti visų penkių virtualaus pasaulio jutimo organų sąveiką, kad žmogus patirtų tokį pat jausmą, kaip ir regėdamas, klausydamas ar uosdamas tikrovėje. Taip pat siekiama paversti „virtualųjį kokoną“ dar lengvesniu, patogesniu ir pigesniu už kitas rinkoje siūlomas virtualios realybės sistemas.

Pirminiais mokslininkų skaičiavimais toks prietaisas turėtų kainuoti kiek daugiau nei 2000 JAV dolerių.

Jei „tikros virtualybės“ kūrėjus lydės sėkmė, žmogaus jusles „įdarbinančios“ virtualios realybės priemonės ateityje gali sukelti tikrą perversmą pramogų, studijų bei profesinio rengimo, verslo ir įvairiose kitose srityse. Projekto vykdytojai tam jau ruošiasi.

„Techniškai plėtodami „Virtual Cocoon“ įrenginį mes tuo pat metu siekiame atskleisti visą ekonominio ir kitokio pobūdžio įtakos, kurią šiuolaikinei visuomenei darys paplitę „realios virtualybės“ taikymai, mastą“, - sakė „Virtual Cocoon“ projekto mokslinis vadovas, Jorko universiteto profesorius Davidas Howardas.

Ilgo gyvenimo paslaptis – gera reakcija

Žmogaus reakcija yra kur kas geresnis ilgo gyvenimo rodiklis nei širdies ritmas ar pulsas – teigia nauja mokslinė studija.

Edinburgo Universiteto Medicininių Tyrimų Taryba ištyrė 7414 žmonių, kurių amžius buvo per 20 metų ir nustatė, jog iš tiesų aštrus ir šviesus protas reiškia sveiką kūną.

Tyrėjai spėja, jog žmogaus reakcija yra tiesiogiai susijusi su jo protiniais gabumais, o šie yra tiesioginiai žmogaus sveikatos vientisumo indikatoriai.

Studijoje teigiama „ Mūsų rezultatai sufleruoja, jog tai kaip žmogus greitai priima sprendimus yra tiesiogiai susiję su tuo, kaip jie išvengia gyvenime sutinkamų mirties pavojų, įskaitant širdies ir kraujagyslių ligas.“

Tai pirmoji studija, kurioje bandoma susieti žmogaus intelekto koeficientą su jo gyvenimo trukme. Studija publikuota šios savaitės mokslinio žurnalo „Intelligence“ numeryje.

Vietoj ledų pardavėjos – robotas

Kiek reikia aukštojo mokslų studentų, kad sukurtų programą pagal kurią roboto ranka galėtų patiekti ledus? Atsakymas: dvidešimt šešių studentų ir nemažiau penkių savaičių programavimo.

„Projektas Ledai“ buvo vykdomas Ohajaus Šiaurės Universitete pavyko dvi robotų rankas užprogramuoti taip, kad Universiteto festivalio metu visus gerokai nustebintų. Projektui buvo panaudoti du industriniai „Kuka“ robotai. Jie buvo „įdarbinti“ ledų kiosko viduje, kuriame specialiai adaptuotos įrangos dėka galėjo ledais aptarnauti visus norinčius.

Vienintelis žmogaus įsikišimas šiame procese yra puodelio ir šaukštuko padėjimas į tam tikras zonas. Toliau darbą atlieka pats robotas – ima puodelį, pila ledus, įdeda šaukštuką bei patiekia užsisakiusiajam.

Kaip tai atrodo gyvai, žiūrėkite šiame vaizdelyje:

Naujausias išradimas telefonus leis įkrauti vos per dešimt sekundžių

Masačusetso Technologijų Instituto mokslininkai sukūrė revoliucinę technologiją, kuri leis mobiliuosius telefonus įkrauti vos per dešimt sekundžių.

Ši technologija taipogi lengvai pritaikoma ir kituose baterijų energiją naudojančiuose įrenginiuose, tokiuose kaip filmavimo kameros, MP3 grotuvai ar net automobiliai.

Technologija sukurta šiuo metu jau esančių medžiagų pagrindu. Tai ličio jonų akumuliatorių patobulinimas.

Tradicinės ličio jonų baterijos yra sudarytos iš dviejų elektrodų: ličio ir anglies. Kai akumuliatorius pajungiamas krautis, jonai (pozityviai įkrauti atomai) juda iš ličio į anglies elektrodą. Kuomet akumuliatorius naudojamas ir atiduoda energiją – judėjimas pasikeičia, vyksta priešingas procesas..

Greitą tokių tradicinių ličio jonų akumuliatorių įkrovimą apsunkina tai, jog itin daug laiko atima elektronų atitrūkimas nuo elektrodo.

Mokslininkai paėmė tradicinį ličio fosfato elektrodą ir pakeitė jo paviršiaus struktūrą taip, kad jonų atidavimas ir absorbavimas būtų per šimtą kartų greitesnis.

Šis naujas prototipas gali būti pilnai įkrautas ir iškrautas vos per 10 – 20 sekundžių – teigia mokslininkai.

Naujas patobulinimas neleidžia elektrodų paviršiui greitai suirti, todėl naujosios baterijos galėtų tarnauti nuo dviejų iki trijų metų.

Tikima, jog ši technologija įgalintu sukurti elektrinių automobilių akumuliatorius, kurie būtų įkraunami net greičiau nei kuru užpildomas automobilio bakas.

Vartotojus naujausias išradimas tikima pasieks, dviejų – trijų metų bėgyje.

Rūgštėjantys vandenynai grįžta į dinozaurų laikus

Vandenynai dėl didėjančių anglies dvideginio emisijų rūgštėja taip sparčiai, kad artimiausiais dešimtmečiais juose bus atkurtos nuo dinozaurų laikų Žemėje nematytos sąlygos, perspėja mokslininkai.

Spartų jūrų vandens rūgštėjimą lemia auganti pramoninė ir transporto priemonių tarša: pro kaminus ir išmetamuosius vamzdžius į atmosferą išmetamas anglies dioksidas tirpsta pasaulio vandenynuose, rašo britų dienraštis „Guardian“. Savo ruožtu cheminiai jūrų vandens pokyčiai sukelia „beprecedentį“ spaudimą vandenynų ekosistemoms: pasak specialistų, su masinio išmirimo grėsme jau susidūrė kiautuotieji vėžiagyviai ir stambieji jūros vėžiai.

Tokias savo tyrimo išvadas Bristolio universiteto mokslininkai pristatė Kopenhagoje vykstančioje klimato kaitos problemoms skirtoje konferencijoje. Šiame forume aptarinėjami naujausių pasaulinio atšilimo tyrimų duomenys, kurie turėtų dar įsakmiau raginti politikus imtis realių veiksmų mažinant anglies dvideginio emisijas.

Dienraščio gautoje Bristolio universiteto mokslininkų tyrimo išvadų apžvalgoje teigiama, kad Pasauliniam vandenynui gresia „pavojingas“ rūgštingumo lygis. Dėl vadinamųjų „biologinių kalkintojų“, iš kalkinių medžiagų formuojančių vandens gyvių kiaukutus, nykimo jis esą turės „skaudžių pasekmių“ jūrų ekosistemoms.

„Mes nustatėme, kad vandenynų rūgštėjimo sparta ir besikeičiančios aplinkos spaudimas „jūrų kalkintojams“ yra beprecedentis per paskutiniuosius 65 milijonus metų“, - tvirtina mokslininkai. Pasak jų, besiklostanti situacija vandenynų gelmėse kelia „dar didesnį susirūpinimą“.

Pasak dienraščio, Bristolio universiteto mokslininkai dabartinius vandenynų rūgštėjimo tempus lygina su milžinišku anglies dvideginio ir kitų „šiltnamio dujų“ emisijų padidėjimu priešistoriniais laikais. Geologų manymu būtent tai sukėlė masinį giliavandenių jūros rūšių išmirimą.

„Kadangi galima palyginti buvusį ir būsimą rūgštingumo spartėjimo mastą, be to, atsižvelgus į praeityje įvykusį jūrų dugne gyvenusių organizmų išmirimą, darytina išvada, kad panašus išnykimo mastas ateityje yra labiau tikėtinas, nei prielaida, kad jo pavyks išvengti“, - tvirtina britų mokslininkai.

Pastaraisiais metais susirūpinimas dėl anglies dvideginio spartinamo vandenynų rūgštėjimo išaugo, tačiau ši problema susilaukia kur kas mažesnio dėmesio, nei pasaulinis atšilimas, kurį taip pat sukelia „šiltnamio dujų“ emisijos, pastebi „Guardian“.

Bristolio universiteto mokslininkų tyrimas – vienas pirmųjų, kuriuo bandoma prognozuoti vandenynų rūgštėjimo pasekmes remiantis praeities įvykiais. Jo išvadose teigiama, kad, norint išvengti pačių skaudžiausių pasekmių, rūgščių - šarmų pusiausvyra giluminiuose jūrų sluoksniuose turi neviršyti 0,2 pH. Paviršiniuose jūrų vandenyse, sugeriančiuose anglies dvideginį iš atmosferos, pH lygis nuo pat pramoninės revoliucijos pradžios nukrito maždaug 0,1 vertės. Tačiau, pasak mokslininkų, kol rūgštesnis vanduo pasieks žemuosius vandenyno sluoksnius, dar turės praeiti šiek tiek laiko.

Vandenynų rūgštėjimas – viena svarbiausių Kopenhagoje vykstančio klimato kaitos forumo tema. „Guardian“ teigimu jūrų rūgštėjimo ekspertas iš Carnegie instituto Kalifornijoje (JAV) Kenas Caldeira mano, kad per kelis artimiausius dešimtmečius vandenynuose gali įvykti „gilūs pokyčiai“. Jo teigimu, jei anglies dvideginio emisijos nebus sumažintos, tai reikš, kad biologinių pokyčių mastai ir stiprumas priartės prie masinį rūšių išnykimą praeityje sukėlusių kataklizmų. „Jei mes pačiu artimiausiu metu smarkiai nesumažinsime anglies dvideginio išmetimo į atmosferą, turėsime susitaikyti su vandenynų rūgštėjimo pasekmėmis, kurios išliks ilgą geologinį laikotarpį. Tos pasekmės bus įrašytos į geologinį metraštį kaip liudijimas apie civilizaciją, turėjusią pakankamai išminties kurti pažangias technologijas, tačiau pritrūkusios jos naudoti jas protingai“, – sakė mokslininkas.

Kiti ekspertai konferencijoje praneš, kad vandens rūgštėjimas jau daro poveikį Arkties ir Antarkties jūrų gyvūnijai. Mokslininkai taip pat aptars keistą atradimą, kad rūgštėjančiame vandenyje garsas sklinda žymiai geriau, todėl ateityje pasaulio vandenynai taps kur kas triukšmingesne vieta, rašo „Guardian“.

Šeštasis jausmas: mitas ar tikrovė?

Šeštasis jausmas neabejotinai yra vienas iš tų „didelių dalykų”, kurių laukia visa žmonija. Nieko keisto, kad atsiranda vis daugiau mėgėjų ir profesionalų, bandančių šeštąjį jausmą perkelti į kasdienį gyvenimą.

Būtent viena tokių grupelių visai neseniai apsireiškė prestižinėje „TED” konferencijoje. Saujelė žmonių sulaukė didžiulių „TED” aplodismentų už savo darbus.

„Sixth Sense” pavadintas produktų paketas susideda iš mini-projektoriaus, mažytės kameros ir mobiliuojo telefono, turinčio ryšį su internetu. Taip pat ant keturių pirštų užmauti nedideli indikatoriai, pagal kurių judesius atliekamos tam tikros funkcijos.

Žinoma, šeštasis jausmas yra tai, ko neapsakysi jokiais žodžiai, tai reikia pamatyti!

Žiūrėti video-prezentaciją galite čia.

Mokslininkai pirmą kartą įrodė, kad galima „skaityti“ žmogaus smegenis

Mokslininkai pirmą kartą sugebėjo įrodyti, kad stebint smegenų veiklą galima „skaityti“ žmogaus atmintį.

Naudodami modernų skenerį kraujo apytakai matuoti Didžiosios Britanijos tyrėjai sugebėjo nustatyti žmogaus buvimo vietą sumodeliuotoje kompiuteryje virtualios tikrovės aplinkoje.

„Nuostabu, bet tiesiog stebėdami, kaip keičiasi smegenų veikla, mes tiksliai nustatėme, kur jie buvo“, - sakė Eleanor Maguire (Eleanor Magvair) iš Londono universiteto koledžo Neurodiagnostikos centro.

„Kitaip sakant, mes „perskaitėme“ jų erdvinę atmintį“, - pridūrė ji.

Po šio atradimo, apie kurį pranešė žurnalas „Cell Biology“, gali atsirasti aparatų žmogaus atminčiai skenuoti, nors E.Maguire ir sakė, kad „įsiveržimas“ į jūsų sąmonę , kaip ir anksčiau, priklauso fantastikos sričiai.

Tačiau ji mano, kad šis atradimas padės tirti ligas, kuriomis susirgus sutrinka atmintis, tokias kaip Alzheimerio liga, ir padės išaiškinti, kaip hipokampas įrašo įvykius į jūsų atmintį.

E.Maguire ir jos kolegos panaudojo technologiją, žinomą kaip magnetinė rezonansinė tomografija (MRT), kuria tiriamos smegenų dalys tuo metu, kai jos suaktyvinamos.

Skenuodami žmogaus smegenis, esančias virtualioje realybėje, mokslininkai stebėjo kai kurių hipokampo - smegenų dalies, atsakingos už orientavimąsi erdvėje ir atminį, neuronų aktyvumą.

Per tolesnius tyrimus bus galima išnagrinėti, kaip neuronais koduojami atsiminimai ir mintys.

Tai leistų ateityje MRT panaudoti kriminalistikoje, kur ji padėtų atkurti išsamesnį nusikaltimo vaizdą.

Vienas šio tyrimo dalyvių Demisas Hassabisas (Demisas Hasabisas) sakė, jog kol ši metodika bus įdiegta kriminalistikoje praeis ne mažiau kaip dešimt metų.

„Reikės dar daug laiko, kol remiantis šia metodika bus galima skaityti žmogaus, nenorinčio talkinti tyrimui, mintis“, - sakė D.Hassabisas.

Rusija projektuoja skraidančią „megalėkštę“

Ilgą laiką nerimo kalbos, jog dauguma neatpažintų skraidančių objektų, pakrikštytų NSO vardais ir primenančių lėkštes, tėra slapti kariniai projektai. Dabar šios kalbos įgaus visai realų pagrindą – Rusijos inžinieriai ėmė projektuoti būtent tokios formos gigantišką skraidyklę.

„Skraidančios lėkštės“ projektas pavadintas „Lokomskaner“ (“Локомсканер“). Pagal pirminį planą tai bus 250 metrų diametro ir 100 metro aukščio skraidyklė, galėsianti pakelti 1,5 tūkstančio tonų krovinį.

Skraidyklėje suderintos sraigtasparnio, lėktuvo ir aerostato savybės: ji galės skristi tiesiai, pasisukti į šonus, pakibti reikiamame taške ir vertikali kryptimi nusileisti.

„Skraidančios lėkštės“ forma gigantui suteikia didelį stabilumą net ir stipraus gūsingo vėjo atveju. Šios savybės ypač priimtinos dirbant sudėtinguose rajonuose.

Pasak projektuotojų, skraidyklė jau sulaukė nemažo dėmesio iš potencialių užsakovų tiek Rusijoje, tiek ir užsienyje. Žinoma, pirmiausia tai kariškiai, tačiau tokias skraidyklė domina ir naftos pramonės įmones, kurios galėtų lengviau transportuoti gręžimo įranga ir net viena Prancūzijos kompanija, užsiimanti palydovų paleidimu.

Žinoma, kol kas tikslesnių detalių niekas neskuba atskleisti, o ir iki realių testavimo darbų pradžios dar teks palaukti.

2019-ieji pagal „Microsoft“

Dauguma IT ekspertų teigia, jog „Vista“ operacinė sistema buvo skaudžiausias „Microsoft“ įvykis. Kai kurie analitikai jau ėmė piešti liūdną ir neišvengiamą „Microsoft“ ateitį. Skaudi pamoka, kuri privertė pergalvoti savo viziją.

Būtent ją praeitos savaitės pabaigoje Whartono Business Technology konferencijoje atskleidė „Microsoft“ verslo padalinio prezidentas Stephen Elop. Šis pristatė technologijas, kurios bus išvystytos po 10 – ies metų.

Sensoriniai tinklai, pirštais valdomos technologijos, 3D skaidrus atvaizdavimas, nuotolinė vizualinė komunikacija, kalbų vertimas pokalbio metu. Intuityvu, dinamiška, natūralu.

„Google AdSense“ – viena koja jau Lietuvoje

Viena populiariausių interneto paieškos sistemų „Google“ oficialiai teigia, kad tinklalapiai lietuvių kalba dar negali prisijungti prie didžiausio pasaulio kontekstinės reklamos tinklo „Google AdSense“, tačiau praktikoje vis daugiau mažų tinklalapių naudoja šią priemonę, nes apeiti draudimus paprasta.

Reklamos pardavėjai spėja, kad tai, jog „Google“ užmerkia akis į šiuos pažeidimus (oficialiai tinklalapiuose lietuvių kalba draudžiama dėti „AdSense“ reklamą), greičiausiai rodo, jog korporacija testuoja sistemą ir rengiasi ateiti ir į Lietuvą, rašo „Verslo žinios“.

Išradingi lietuviai paprasčiausiai registruoja bet kokį puslapį anglų kalba, gauna prieigą prie tinklo ir skelbimus deda į lietuviškus puslapius.

„Anksčiau „Google“ pranešė, kad tokie veiksmai nelegalūs ir tinklalapių savininkai gali būti nubausti, nes reklamos rodymas jiems apribotas, tačiau kol kas nė viena svetainė nenubausta“, - sakė įmonės „Addvisors“, teikiančios reklamos per „Google“ paiešką paslaugas, direktorė Skaistė Knyzaitė.

Ji teigė, kad svetainių savininkai masiškai pradės dėti reklamą, kai korporacija oficialiai ateis į Lietuvos rinką. Tai ne pirmas „Google AdSense“ pasirodymas lietuviškai. Pernai kontekstinė reklama buvo rodoma keletą mėnesių, paskui paslauga nutraukta.

Lietuvoje veikiantys reklamos tinklai neabejoja, kad, pasauliniam milžinui įkėlus koją į lietuvišką rinką, tektų persistumdyti ir persidalinti pajamas.

Recesijai tirpdant milijardierių turtą, turtingiausias pasaulyje vėl yra Gatesas

Metais, kai net milijardieriai pajuto pasaulinę recesiją, JAV magnatai vėl atsidūrė viršūnėje, o „Microsoft“ įkūrėjas Billas Gatesas vėl yra turtingiausias pasaulio žmogus, trečiadienį paskelbė žurnalas „Forbes“.

Tik nedaugelis turtuolių šiais metais išvengė didelio šoko. Šiemetiniame „Forbes“ sąraše yra 793 milijardieriai, kurių bendras turtas vertinamas 2,4 trilijono dolerių, nors dar prieš metus milijardierių buvo 1 125, o jų turtas buvo vertinamas 4,4 trilijono dolerių.

„Didžiausia naujiena šiandien yra ta, kad esame čia ir vis dar yra milijardierių“, – per spaudos konferenciją pajuokavo „Forbes“ atstovė Monie Begley.

Didelio dėmesio sulaukiantis „Forbes“ sąrašas šiemet į pirmąją vietą grąžino B.Gatesą, kurio turtas vertinamas 40 mlrd. dolerių, nors per pastaruosius 12 mėnesių jis neteko 18 milijardų.

Antroje vietoje yra investuotojas Warrenas Buffettas su 37 mlrd. dolerių. Jis per metus neteko 25 mlrd., nes sumažėjo jo turimų „Berkshire Hathaway“ akcijų vertė.

25 mlrd. dolerių prarado ir Meksikos telekomo bosas Carlosas Slimas, tačiau tai jam nesutrukdė atsidurti trečiojoje vietoje – su 35 mlrd. dolerių vertės turtu.

Amerikiečių iškilimas išstūmė milijardierius iš Indijos, Rusijos ir Turkijos. Amerikiečiai užima 10 iš 20-ies pirmųjų vietų, o Maskva pagal milijardierių skaičių užleido pozicijas Niujorkui – Rusijos sostinėje dabar gyvena 27 milijardieriai, o „didžiajame obuolyje“ – 55. Londonas su 28 milijardieriais yra antroje vietoje.

Rusija, kur turto vertė yra labai susijusi su žaliavų kainomis, neteko beveik dviejų trečdalių savo milijardierių, kurių buvo 87, o dabar yra 32.

Rusijos oligarchai ilgą laiką garsėjo puikavimusi savo turtu, tačiau šiemet nė vienas jų nepateko į elitinį dvidešimtuką. 2008-ųjų sąrašo pirmajame dvidešimtuke jų buvo keturi.

Indija neteko daugiau kaip pusės savo milijardierių – jų skaičius nuo 53 sumažėjo iki 24. Šiemet pirmajame dvidešimtuke yra du indai, tarp jų - plieno magnatas Lakshmi Mittalas, kuris dabar turi tik 19,3 mlrd. dolerių, nors prieš metus turėjo 25,7 mlrd. daugiau.

Niujorko meras Michaelas Bloombergas, kuriam atiteko 17-oji vieta, yra vienintelis pirmojo dvidešimtuko narys, kurio turtas per šiuos metus padidėjo.

Taip nutiko toli gražu ne dėl jo algos – simbolinio vieno dolerio per metus, o dėl naujo finansinių naujienų kompanijos „Bloomberg“ įvertinimo po to, kai meras pernai už 4,5 mlrd. dolerių nusipirko 20 proc. „Merrill Lynch“.

Maždaug 64 proc. milijardierių turtus susikrovė patys, o jų vidutinis amžius yra 63,7 metų - kiek didesnis, nes šiemet sąraše mažiau turtingų rusų ir kinų, kurių vidutinis amžius pernai buvo atitinkamai 46 ir 48 metai.

Šios senėjimo tendencijos neatitinka B.Gatesas, kuriam – 53 metai.

Jauniausias milijardierius šiemet yra 25 metų Albertas von Thurn und Taxisas iš Vokeitijos, kuris turi 2,1 mlrd. dolerių vertės turtą.

Tačiau vienas praėjusių metų „jaunuolių“ – „Facebook“ įkūrėjas Markas Zuckerbergas – šiemet išvis nepateko į sąrašą.

Jungtinėse Valstijose daugiausia milijardierių gyvena Kalifornijoje, Niujorke ir Teksase.

Vienas milijardierius tokio dėmesio tikriausiai būtų norėjęs išvengti – tai 54 metų Joaquinas Guzmanas Loera, kuris savo vieną milijardą dolerių užsidirbo iš kokaino kontrabandos.

Kaziuko mugė keliasi į elektroninę erdvę

Nors Kaziuko mugės šventė, į vieną vietą subūrusi tautodailininkus, amato meistrus, miestelėnus ir miesto svečius jau baigėsi, nuo šiol Kaziuko mugės idėją ištisus metus puoselės naujas projektas E-Kaziukas.lt.

Socialinio projekto www.e-kaziukas.lt rengėjai, pastebėję Kaziuko mugės reikšmę lietuviškam identitetui, nutarė šios šventės nuotaiką perkelti į elektroninę erdvę, kurioje susilietų naujosios technologijos ir senosios tradicijos. Amatininkams ir meno žmonėms projektas ne tik suteiks galimybę pristatyti savo dirbinius svetainės lankytojams, bet ir sėkmingai prekiauti ar rasti užsakovų.

Projekto vykdančios VšĮ direktorius Aurelijus Vaškys pasakojo, kad kuriant elektroninę Kaziuko mugės versiją, siekta išlaikyti balansą tarp pirkėjo ir pardavėjo interesų, išsaugoti galimybė derėtis bei bendrauti su pardavėju.

Projektas E-Kaziukas.lt susilaukė ne tik didelio susidomėjimo, bet ir palaikymo. „Tiek svetainės lankytojai, tiek patys menininkai labai šiltai priėmė projekto idėją. Kaziuko mugės metu teko pabendrauti su nemažai jos dalyvių: buvome nustebinti jų atvirumu, pasiryžimu bendradarbiauti.“ – įspūdžiais dalijosi vienas iš projekto koordinatorių Andrius Genys.

Projektu taip pat bus siekiama skatinti ir pačių menininkų verslumą. Anot projekto koordinatoriaus, kiekvienam menininkui be kūrybinio proceso svarbus ir dirbinių pardavimas, kuris neįmanomas be jų patrauklaus pateikimo pirkėjui. Deja, nemaža dalis meno atstovų neturi nei platinimo taškų, nei galimybės reklamuoti savo produkciją. Tad šiuo projektu mes ir bandysim išspręst pagrindines menininkams kylančias kliūtis, sudarant jiems visas sąlygas parduoti dirbinius, naudojantis elektroninės prekybos privalumais bei patogia atsiskaitymų sistema, kurią netrukus planuojama įdiegti .