Pasaulinis šnipas „Google“

Nuo šių metų pradžios internetinis „Google“ koncernas ir mobiliojo ryšio operatorius „T–Mobile“ parduoda Europoje mobilųjį telefoną, pavadintą G1. Tai mažas, labai protingas padėjėjas, tačiau kartu – ir šnipas, leidžiantis sužinoti, kur yra ir kuo domisi jo savininkas.

Telefono G1, kurio galima paklausti kelio, jis pataria, ką pirkti ir kur lankytis, iškviečia taksi ir sutvarko visus kitus kasdienius reikalus. Nukreipus jame įmontuoto fotoaparato objektyvą į istorinį pastatą, galima sužinoti, kas ir kada jį pastatė. Tik pokalbis šiuo mobiliuoju telefonu niekada nėra visiškai privatus – viskas perduodama „Google“ koncernui ir su paieškos sistema bendradarbiaujančioms firmoms, nes tik taip galima užtikrinti naujas paslaugas.

Mobiliųjų telefonų era

Technikos pranašai jau dešimt metų skelbia ateisiant mobiliojo interneto epochą, kai visi bus „eteryje“. Ši era jau čia pat. Kas aštuntas mobilusis – „protingas“ (smartphone) daikčiukas, tarsi mažas kompiuteris, tik panašus į telefoną. Be to, šie nykštukiniai kompiuteriai gerokai pralenkė vos keleriais metais anksčiau pagamintus nešiojamuosius kompiuterius. Kadangi jie turi įmontuotą palydovinio ryšio GPS imtuvą, perkami daug mieliau nei tradicinės navigacinės sistemos.

Kelią naujajai technikai nutiesė bendrovės „Apple“ ir „iPhone“, sukūrusios internetinį ryšį turintį intelektualų daugiafunkcį telefoną. Jis tapo daug pinigų turinčių ir trokštančių daryti aplinkiniams įspūdį žmonių prestižo simboliu. Dabar „Google“ nori pasiekti paprastus interneto vartotojus ir, bendradarbiaudama su mobiliojo ryšio įmonėmis, meta į rinką mobiliąją „Google“ versiją.

Dėl šios ekspansijos gavę neaprėpiamą informacijos kiekį vieni vartotojai pasijunta esantys visagaliai, o kitiems, priešingai, tai sukelia pyktį. Teroristų medžiotojai ilgesingai žvelgia į interneto koncernų sukauptų duomenų kalnus. Kinijos valdžia tobulina savo techniką, siekdama susekti politinius disidentus ir net mėgino spausti pasaulinius interneto koncernus, kad jai talkintų. Neseniai Šveicarijos policija atsitiktinai aptiko „Google Earth“ puslapio palydovinių nuotraukų rinkinyje kanapių plantaciją Alpėse, ir ją sėkmingai sunaikino.

„Google“ – šiuolaikinio pasaulio dalis

„Google“ paieškos sistema – stambiausia ir nepasotinama duomenų kaupėja. Jos užkulisiuose dirba tūkstančiai kompiuterių specialistų, ieškančių informacijos ir būdų, kaip pateikti atitinkamą reklamą. Tačiau programuotojams to nepakanka. Jie siekia kompiuterių tinklui suteikti mąstymo galimybę. Koncerno valdybos pirmininkas Ericas Schmidtas svajoja: „Ar nebūtų nuostabu, jei „Google“ paieškos sistema suprastų viso sakinio, ne tik atskirų sąvokų prasmę?“

Naudodamiesi „Google“ milijonai žmonių siunčia elektroninius laiškus, sudarinėja kalendorius, registruoja draugų, kolegų ir verslo partnerių adresus. Kai kurios firmos serveriuose saugo kelionių, asmeninių jubiliejų ir iškilmių nuotraukas, savo sukurtus vaizdo filmus. Koncernas patyliukais visa tai registruoja ir taip gauna daug informacijos apie vartotojus.

Entuziastams „Google“ – tai vartai į informatikos epochą, įrankis sutvarkyti dokumentų chaosą ar suplanuoti kelionę. „Google“ – šiuolaikinio pasaulio dalis. Mobilioji versija dar labiau visus suartina, ir koncernas tampa nepakeičiamu draugu. Tačiau kartu jis yra ir šnipas.

G1 – prestižo simbolis

Protingasis telefonas G1 – bjauresnis už „Apple“ firmos konkurentą „iPhone“, užtat pigesnis. Jis pasirodė rudenį Jungtinėse Valstijose. „Google“ neskelbia pardavimo apimties. Tačiau išskirtinė koncerno partnerė „T–Mobile“ pranešė, kad labai patenkinta verslo rezultatais, juk šis „Apple“ konkurentas pernai pardavė daugiau nei 10 mln. „iPhone“.

Sumažėjus mobiliojo interneto kainoms, minios klientų jungiasi į tinklą. „T–Mobile“ atlikti tyrimai rodo, kad penkiose Europos valstybėse mobiliųjų duomenų srautas per dvejus metus padidėjo 13 kartų.

„Google“ įsiliejimas į mobiliojo ryšio sritį – didžiausias pastarųjų metų laimėjimas. „Šventai tikime, kad populiarindami internetą, gerindami prieigą ir teikdami daugiau malonumo naršantiems vartotojams paskatinsime žmones labiau naudotis tinklu ir dažniau ko nors ieškoti mums tarpininkaujant“, – neslėpė „Google“ koncerno valdybos narė Marissa Mayer. Daugiau vartotojų – daugiau informacijos koncernui, kas jie ir ko trokšta. Atsirado nauja rinkos sritis, nes ne visa informacija teikiama nemokamai.

Mobiliajame pasaulyje „Google“ gali greitai netekti savo pranašumo, nes mobiliųjų telefonų rinkoje daugiausia pasiekusios yra „Nokia“, „Apple“ ir „Microsoft“, kurios kontroliuoja mobiliojo ryšio operacines sistemas. Ši trijulė būtų laiminga, jei vartotojai nesinaudotų „Google“ paslaugomis. Todėl koncernas ir ėmė kurti savo operacinę sistemą, siūlydamas rinkai vis tobulesnius telefonus ir kreipdamas vartotojus ne tik į savo naršyklę, bet į „Google Mail“, „Google Calendar“, „Google Maps“, „Google News“, „Google Earth“ ir koncernui priklausantį „YouTube“.

Taip atsirado operacinė sistema „Android“ – naujojo G1 širdis. Viso pasaulio programuotojai raginami išspausti iš G1 viską, kas tik įmanoma, tikintis pakartoti „YouTube“ sėkmę. Vokietis Konradas Huebneris pasiūlė taksi iškvietimo paslaugą palietus kelias nuorodas G1 ekrane. „Google“ K.Huebneriui už tai sumokėjo 275 tūkst. dolerių.

Tačiau „Google“ kyla sunkumų dėl naršyklės. „Kadangi visame pasaulyje daug populiarių tinklalapių, paieškos rezultatams gali turėti įtakos vyraujančios tendencijos“, – aiškina už paieškos kokybę atsakingas Thomas Hofmanas, vadovaujantis šimtams programuotojų. Tai reiškia, kad paieškos rezultatus bus galima numatyti. Pavyzdžiui, įvedus žodį „Kate Winslet“ bus patenkama į „Wikipedia“, aktorės asmeninį tinklalapį, filmų naršyklę „YouTube“, nuotraukų naršyklę „Google Books“ arba „Google News“.

Orientacija į individualų vartotoją

Šiuo metu „Google“ atitinka masių skonį, bet tai, ko ieško dauguma, nebūtinai geriausia individualiam vartotojui. Norėdamas įtikti ir jam koncernas turi daugiau žinoti apie kiekvieną naršantįjį internete. Individualius poreikius jau kelerius metus tenkina pašto paslaugų sistema „Gmail“, automatiškai skaitanti vartotojo paštą, kad sužinotų, kokia reklama jį sudomintų. Taip „Google“ meta į rinką vis daugiau programų, galinčių kaupti informaciją apie vartotojų pomėgius.

Pasirodžius „iGoogle“ puslapiui, kurį galima konfigūruoti pagal vartotojo profilį, atsirado ir suasmenintos naršyklės. Marissa Mayer teigimu, pernai naršymo asmeninimo srityje padarytas didžiausias kokybinis šuolis. „Galėdami nustatyti, kur kas yra, kokia žmogaus specializacija ir ko jis ieškojo anksčiau, galėsime teikti vartotojui išsamesnę informaciją“, – tikino M.Mayer, pabrėždama, kad „Google“ nekuria interneto vartotojų mobilumo profilių.

Koncernui vis svarbesni tampa lokalizavimo duomenys. Neseniai „Google“ pristatė paslaugą „Latitude“. G1 savininkai skaitmeniniame žemėlapyje gali matyti, kur konkrečiu momentu yra jų draugai, žinoma su sąlyga, kad ir draugai užsisakė „Latitude“ paslaugą. „Google“ pabrėžia, kad savo vartotojams nieko neprimeta: registruodamasis kiekvienas gali aiškiai apibrėžti, kaip tiksliai jo buvimo vietą gali matyti kiti.

Skaitmeninis šnipas kol kas diskretiškas

Galima tikėti koncerno nuoširdumu, tačiau viskas kinta. Jau ne kartą buvo sunku suprasti, ką konkrečiai firma veikia. Praėjusiais metais „Google“ pasiūlė savo reklamos užsakovams nedidukę žvalgybinę programą: vadinamieji „sausainukai“ (cookie) koncernui išduoda, kur interneto vartotojas naršo už „Google“ ribų. Taip galima išvengti tos pačios reklamos kartojimosi.

Rudenį „Google“ pristatė naują interneto naršyklę „Chrome“, nutylėdamas, kad ji teikia koncernui informaciją apie kiekvieną interneto vartotojo lankomą tinklalapį.

Sausio pabaigoje koncernas, tvirtindamas, kad nori apsaugoti vartotojus nuo piktnaudžiavimo, pagaliau įvedė naujas duomenų apsaugos taisykles, kurios jam leidžia dar intensyviau stebėti savo vartotojus jiems apie tai nežinant. Informaciniai „Google“ centrai, kuriuose saugoma informacija, yra įvairiose pasaulio dalyse, tarp kitų – ir JAV, kur veikia įstatymas „Patriot Act“, apsaugos nuo terorizmo tikslais suteikiantis valdžiai daug teisių kontroliuoti duomenis.

„Google“ duomenų srautai neaiškūs, nes vartotojams konkrečiai nepaaiškinama, kas su jų duomenimis daroma. Iki šio laiko koncernas su turima informacija elgėsi labai atsargiai, nekilo jokių didesnių skandalų dėl jos nutekėjimo. Tačiau „Google“ vis labiau panašėja į šnipą, nors ir į diskretišką šnipą.

Jei kam nors tai kelia nerimą, galima atsisakyti daugumos „Google“ paslaugų, arba priešingai – visiškai atsiduoti į koncerno rankas, leidžiant jam savarankiškai tvarkyti asmeninius duomenis. Tai itin sudėtinga procedūra ir daugumai interneto vartotojų pernelyg sunki. Harvardo universiteto mokslininkas Johnas Palfrey ir Ursas Gasseris iš Šv. Galeno universiteto taikliai pasakė: „Pėdsakai internete vis labiau panašėja į tatuiruotę, kuri artimai susijusi su tam tikru asmeniu ir kurios paskui nepaprastai sunku atsikratyti.“

JAV iškėlė į orbitą teleskopą, kuriuo bus ieškoma į Žemę panašių planetų

Jungtinės Valstijos penktadienio vakarą iškėlė į orbitą kosminį palydovą, kuriuo trejus metus Paukščių Tako galaktikoje bus ieškoma į Žemę panašių planetų.

Keplerio kosminį teleskopą iškėlė raketa „Delta II“, kuri penktadienį 22 val. 49 min. vietos (šeštadienį 5 val. 49 min. Lietuvos) laiku startavo iš Kanaveralo kyšulio oro pajėgų bazės (Florida), pranešė JAV Nacionalinė aeronautikos ir kosmoso administracija (NASA).

Teleskopas nuo raketos nešėjos atsiskyrė praėjus 62 minutėms po starto, iškeltas į orbitą maždaug 721 kilometro aukštyje virš Žemės.

„Šioje misijoje bus mėginama atsakyti į seną kaip laikas klausimą: ar esama kitų planetų, panašių į mūsiškę? – sakė NASA mokslinių tyrimų direkcijos narys Edas Weileris. – Tai ne vien mokslinė, bet ir istorinė misija.“

Keplerio teleskopas, pavadintas vokiečių astronomo Johanneso Keplerio garbei, vieną kosminės erdvės sritį stebės trejus su puse metų ir ištirs apie 100 tūkst. žvaigždžių Gulbės ir Lyros žvaigždynuose, esančiuose Paukščių Tako galaktikoje.

Įgyvendinant beveik 600 mln. dolerių (apie 1,63 mlrd. litų) kainuosiantį projektą, NASA pirmąkart mėgins ieškoti į Žemę panašių planetų, kurios skrietų aplink žvaigždes, panašias į mūsų Saulę. Bus ieškoma planetų su tinkama paviršiaus temperatūra ir skriejančių nuo centrinio šviesulio tinkamu atstumu, kad jose galėtų išsilaikyti skystas vanduo – vienas iš pagrindinių gyvybę lemiančių veiksnių.

Teleskopu bus ieškoma palyginti mažų, ne per karštų ir ne per šaltų, iš uolienų sudarytų planetų, kuriose galėtų būti skysto vandens – tokių, kuriose galėtų egzistuoti į žemiškąją panaši gyvybė, paaiškino „Kepler“ mokslo programos vadovas Williamas Borucki iš NASA Ameso tyrimų centro (Kalifornija).

„Jeigu rasime (tokių planetų), tai neabejotinai reikš, kad gyvybė mūsų galaktikoje gali būti gana dažna; kad esama vietų, kuriose gali išsivystyti gyvybė“, – pridūrė mokslininkas.

Keplerio teleskopas iš esmės yra didžiausias iki šiol iškeltas skaitmeninis fotoaparatas, kurio šviesai jautrią matricą sudaro 95 mln. krūvio sąsajos įtaisų (charge–coupled device, CCD). Juo bus galima aptikti silpnus periodiškus žvaigždžių ryškio susilpnėjimus, kurį sukelia pro šviesulius praslenkančios planetos.

„Jeigu Keplerio teleskopas naktį būtų nukreiptas į mažą miestelį Žemėje, juo būtų galima pastebėti, kaip užtemsta verandos žibintas, kai kas nors praeina priešais jį“, – paaiškino „Kepler“ projekto vadybininkas Jamesas Fansonas (Džeimsas Fansonas).

„Aptikti pro žvaigždes praslenkančias Jupiterio dydžio planetas ne ką lengviau, negu mėginti išmatuoti prieš automobilio priekinį žibintą paskridusio uodo sukeltą poveikį, – pridūrė jis. – Aptikti Žemės dydžio planetas – tai tarsi mėginimas pastebėti blusą, atsidūrusią prieš automobilio žibintą.“

Keplerio kosminiu teleskopu padaryti atradimai „gali fundamentaliai pakeisti žmonijos požiūrį į save“, praeitą mėnesį vienoje spaudos konferencijoje sakė Jonas Morse'as, NASA astrofizikos skyriaus direktorius, dirbantis šios agentūros būstinėje Vašingtone.

„Keplerio atliktas planetų „surašymas“ bus labai svarbus aiškinantis, kiek Žemės dydžio planetų gali būti mūsų galaktikoje, taip pat planuojant ateities misijas, kurių metu bus siekiama tiesiogiai aptikti ir ištirti tokius pasaulius, skriejančius aplink netolimas žvaigždes“, – aiškino J.Morse'as.

Žmonės naujų planetų ieškojo nuo tų laikų, kai astronomai pirmąkart nukreipė į dangų teleskopus. Tačiau ši užduotis labai sunki, nes planetos daug mažesnės negu žvaigždės. Mūsų Saulės sistemoje žinomos tik aštuonios planetos – neskaitant Plutono, kuris šiuo metu laikomas planetoidu.

Nuo 1995 metų iš viso atrastos 337 aplink kitas žvaigždes skriejančios planetos, tačiau visos jos daug didesnės negu Žemė, o sąlygos jose nebūtų tinkamos gyvybei, panašiai į žemiškąją.

Prancūzijos ir Europos kosmoso agentūrų paleistas palydovas COROT, kuris orbitoje skrieja nuo 2006 metų, jau padėjo atrasti mažiausią iš iki šiol atrastų Saulės sistemai nepriklausančių planetų. Astronomai ši mėnesį pranešė, jog šios planetos skersmuo kiek daugiau nei du kartus didesnis už Žemės, tačiau ji skrieja labai arti savo žvaigždės ir yra labai įkaitusi.

San Francisko universiteto astronomė Debra Fischer sakė, kad NASA misija yra ypač svarbi aiškinantis, kokių tipų planetos formuojasi kitų žvaigždžių sistemose.

Pasak jos, Keplerio teleskopo atsiųsti duomenys „padės mums kada nors nufotografuoti blyškų mėlyną taškelį, panašų į mūsų planetą, besisukantį aplink kitą žvaigždę mūsų galaktikoje“.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama

Sukurtas elektroninis rubiko kubikas

Naujasis rubiko kubikas kūrėjo buvo apibūdintas kaip „pirmasis visiškai elektroninis ir išsprendžiamas Rubiko Kubas“. Jis labai panašus į originalą, tik prilipdyti lipdukai su spalvomis šiame naujame produkte virto į tikras švieseles.

Šiuo Rubiko kubu naudotis labai lengva – tereikės tik paspausti sumaišymo mygtuką kube ir tuomet pertvarkyti išdėliojimą sukiojant pirštais. Dar nėra aišku, kada pirkėjai galės pradėti „siaubti“ parduotuves, pirkdami šį kubą, tačiau technologijų ekspertai visiškai įsitikinę, jog šis kubas tikrai bus Kalėdinių dovanų pirkinių sąraše.

Tiesa, „Kawasaki“ robotui, kuris išmoko per kelias sekundes sudėlioti Rubiko kubą, veikiausiai teks mokytis dėlioti ir šį. Šis Rubiko kubas veikiausiai pasirodys šių metų Pasaulinėje Amerikos žaislų mugėje.

Sukurtas kišeninis vaizdo projektorius

Ar pamenate dienas, kuomet vaizdo projektorius buvo didelis ir sunkus? Pernešti tokį įrengimą ir dabar užtrunka, mat reikia atjungti maitinimo laidus, perstatyti bei sureguliuoti projekciją.

Šiai problemai išspręsti Taivano kompanija „Airptek“ ką tik rinkai pristatė kišeninio projektoriaus modelį, kuris visada bus po ranka. Šiuo mažyliu esant reikalui bus galima projektuoti ir didelius paveikslėlius.

„PocketCinema V10” arba tiesiog kišeninis kino teatras apjungia vaizdo projektoriaus ir garsiakalbio funkcijas, o jo matmenys tėra 13cm x 3.2cm x 2.6cm. Projektorius sveria vos 140g ir gali projektuoti iki 50 colių įstrižainės vaizdą.

Projektoriuje panaudota baltos šviesos diodų (LED) technologija leidžianti projektoriui pasiekti iki 10 liumenų ryškumą. Projektoriuje taipogi sumontuota 1GB flash atmintinė, šiuo mažyliu ant sienos bus galima projektuoti 640x480 rezoliucijos vaizdą.

Europoje šis mažylis žadama kainuos apie 420 JAV dolerių.

ES nutraukia nuolatinį „Microsoft“ kompanijos stebėjimą

„Microsoft Crop.“ pagaliau įgijo Europos Sąjungos rinkos reguliatorių pasitikėjimą. Pastarieji paskelbė baigiantys nuolatinį kompanijos tikrinimą, ar jos veiksmai atitinka 2004 metų teismo sprendimus.

Europos Komisija paskelbė, kad jai daugiau nebereikalingas „Microsoft“ veiksmus nuolat stebintis padalinys, kuris tikrintų ar „Microsoft“ paklūsta ES teismo sprendimui, dalytis technine informacija, kuri būtina rinkos konkurentams kurti gaminius, suderinamus su „Microsoft“ serverine programine įranga. Anot EK, tokį sprendimą komisija priėmė, atsižvelgusi į „Microsoft“ veiklos pasikeitimus bei įvertinus konkurentų galimybę paduoti kompaniją į nacionalinius teismus, jei ji nesidalys informacija taip, kaip buvo numatyta licencijavimo programoje. EK paskelbė, kad nuo šiol komisija pasitelks techninių konsultantų pagalbą, kai to prireiks.

2005 metais „Microsoft“ pateiktų duomenų nagrinėjimui ES paskyrė kompiuterinių mokslų profesorių Neilą Barretą, kuris nusprendė, kad „Microsoft“ pateikta informacija yra „netinkama, kad ją būtų galima naudoti, kaip programinės įrangos kūrėjams, skirtą vadovą“.

„Microsoft“ ėmė bendradarbiauti su antimonopoliniais rinkos reguliatoriais ir siekė pagerinti suderinamumo informacijos, kurios reikalavo ES, kokybę. 2007 metais kompanija pralaimėjo ieškinį, kuriame „Microsoft“ norėjo įrodyti, kad ES iš kompanijos reikalavo konkurentams atskleisti savo intelektinę nuosavybę.

Kompanija pranešė, kad ji ir toliau stengiasi vykdyti ES teismo sprendimą ir veikti pagal ES įstatymus bei toliau bendradarbiauti su Europos Komisija ir jos ekspertais.

Tačiau norėdama pasiekti šį bendradarbiavimo lygmenį, ES pirma turėjo nubausti „Microsoft“ kompaniją už piknaudžiavimą monopolisto padėtimi operacinių sistemų rinkoje ir siekimu išstumti konkurentus iš rinkos. Iš viso kompanijai buvo skirta 1,68 mlrd. eurų (apie 5,9 mlrd. litų) baudų.

Tiesa, reikia pastebėti, kad sausio mėnesį Europos Komisija kompanijai iškėlė naują ieškinį, kuriame JAV programinės įrangos gigantė kaltinama piknaudžiavimu interneto naršyklių rinkoje. EK „Microsoft“ kompanijai suteikė aštuonias savaites, per ji turi atsakyti į pateiktus kaltinimus ir ji atmetė „Microsoft“ prašymą pasiaiškinti žodiniame jos bylos nagrinėjimo posėdyje.

Neigiamos „Microsoft“ technologijų dominavimo įtakos pavyzdžiu gali būti ką tik Portugalijoje užfiksuotas incidentas, dėl kurio Portugalijos atvirosios programinės įrangos asociacija nusprendė kreiptis į EK. Šios šalies viešųjų elektroninių paslaugų organizacija nusprendė sukurti viešųjų e-paslaugų portalą, paremtą „Microsoft Silverlight 2.0“ internetinių technologijų sistema. Automatiškai, naujojo portalo paslaugomis gali naudotis tik „Microsoft“ operacines sistemas bei naršykles naudojantys klientai. Kompanijos, kurios nesinaudoja „Microsoft“ programomis, negali dalyvauti visuomeniniuose konkursuose, nes paprasčiausiai negali prisijungti prie viešųjų paslaugų portalo.